Ligos

Rauplės
Ligą sukelia grybas Venturia pirma Fuck. - kriaušinis rauplėgrybis. Tai dažna ir labai žalinga kriaušių liga, išplitusi visur, kur tik auginamos kriaušės. Daugiausiai žalos padaro lietingą, vėsią vasarą neatsparioms kriaušėms. Liga kenkia lapams, žiedams, vaisiams ir ūgliams. Lapų viršutinėje pusėje susidaro tamsiai žalias, lyg aksominis, apnašas. Rauplių dėmės, skirtingai nuo kitų ligų, neturi ryškiai apibrėžtų kontūrų. Ligos labiau apimtos lapalakščio vietos paruduoja, ligoti vaisiai sutrūkinėja ir apsikrečia ruduoju puviniu. Apsikrėtę jauni vaisiai beaugdami deformuojasi. Sergančių šakučių žievė būna su kauburėliais, o ūgliai storesnį, kartais deformuoti. Ypač ryškūs ligos požymiai ant ūglių antraisiais metais po užsikrėtimo. Šaltą žiemą sergančios šakutės nudžiūsta.
Pirmieji sergantys lapai ir vaisiai pastebimi birželio pabaigoje. Parazito grybiena žiemoja sergančiose šakutėse ir nukritusiuose lapuose. Pavasarį, dažniausiai balandžio antroje pusėje, susidariusios aukšliasporės apkrečia jaunus lapelius ir ūglius. Vasarą ligos sukėlėjas plinta konidijomis. Jeigu apsikrečiama žydėjimo metu, galima netekti 50 proc. ir daugiau vaisių. Labai neatsparių ligai kriaušių lietingą vasarą praktiškai neįmanoma išsaugoti.
Šiai ligai atsparių kriaušių nėra. Gana atsparios yra 'Alka', 'Alna', 'Amanliso sviestinė, 'Julės Guyot', 'Jūratė', 'Konferencinė', 'Mramornaja, 'Paten', 'Vasarinė sviestinė', 'Vindzorinė' kriaušės.
Apsauga. Auginant sode vertingas, vidutiniškai atsparias ligoms kriaušes, būtina naudoti profilaktines apsaugos priemones, pastebėti ligų ir kenkėjų plitimo pradžią. Gausiausiai plintant ligai ar kenkėjams, reikia purkšti cheminėmis apsaugos priemonėmis. Kiekviename sode rudenį, pradėjus kristi lapams, reikėtų visus vaismedžius nupurkšti 5 proc. karbamido tirpalu. Jei lapai nukritę, purškiama 7 proc. tirpalu. Juo sudrėkinami ne tik medžiai, bet ir nukritę lapai. Mažiau rauplėmis serga gerai išgenėti vaismedžiai. Be to, pavasarį būtina išpjaustyti visus sergančius ūglius, sausas šakas, išvalyti kamieno žaizdas. Genint padarytas didesnes kaip 3 cm skersmens žaizdas būtina užtepti sodo tepalu ar aliejiniais dažais, į kuriuos įmaišoma 1 -2 proc. fungicidų. Nuo rauplių, rūdžių, rudojo puvinio ir kitų ligų svarbu laiku nupurkšti. Ligoms plisti palankią vasarą fungicidais purškiama ne mažiau kaip 4-6 kartus. Ypač svarbu nupurkšti prieš žydėjimą, po žydėjimo ir užuomazgoms krintant.

Rūdys
Ligą sukelia grybas Gymnosporangium sabinae (Diks.) Wint. -kriaušinė gleivėtrūdė. Pastaraisiais metais ši liga labai išplito. 2004 m. vasarą sirgo visų veislių jaunos, o ypač senesnės ir aukštesnės kriaušės. Minėtas grybas dalį savo gyvenimo praleidžia ant kazokinių ir kai kurių kitų introdukuotų rūšių kadagių. Mūsų miškuose augančiuose kadagiuose žiemoja obelų rūdžių sukėlėjai.
Vasaros viduryje ar pabaigoje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalios, gelsvai oranžinės, viduryje smulkiais juodais taškeliais nubertos dėmės. Vėliau jų pakraščiai pasidaro tamsiai raudoni. Apatinėje lapų pusėje dėmių vietose, o kartais ir ant jaunų ūglių bei vaisių atsiranda oranžinių iškilių spuogelių grupės. Juose susiformavusios sporos (ecidės) iš rudens apkrečia kadagius ir peržiemoja. Pavasarį ant jaunų kadagio ūglių formuojasi drebutiniai gurvuolėliai - teleutosorai, kurių sporos apkrečia kriaušes. Susirgusios kriaušės dažniausiai nedera arba veda smulkesnius, blogesnės kokybės vaisius, nes jų lapai anksti nukrinta, o šakutės nudžiūsta. Šiai ligai atsparių veislių kriaušių nėra.
Apsauga. Norint apsaugoti kriaušes nuo rūdžių, būtina purkšti fungicidais ne mažiau kaip 4-6 kartus per metus. Svarbu nupurkšti prieš žydėjimą ir po žydėjimo bei birželio pabaigoje - liepos mėnesį. Purškiant kriaušes, reikėtų apipurkšti ir visus netoli augančius kadagius, ypač anksti pavasarį. Tinka tie patys fungicidai kaip ir nuo rauplių.

Lapų šviesmargė
Lapų šviesmargę sukelia grybas Mycosphaerella sentina (Fuck.) -kriaušinis mtulgrybis. Tai gana dažna, visur paplitusi liga. Nuo jos labiau nukenčia ką tik pasodintos kriaušės. Po žydėjimo ant lapų atsiranda daug pilkšvų, apskritų, dažnai susiliejančių, kampuotų dėmių, kurios apvestos siauru rudu apvadu. Jų viduriai vėliau pasidaro matiškai balti. Iš pradžių dėmelių būna nedaug, tačiau maždaug vasaros viduryje apsikrėtę lapai pradeda marguoti šviesiomis dėmelėmis. Jų viduryje atsiranda smulkių juodų taškelių - grybo piknidžių. Jie peržiemoja nukritusiuose lapuose. Pavasarį susidariusios aukšliasporės apkrečia jaunus lapus. Sergančios kriaušės nusilpsta, menkiau dera.
Apsauga tokia pat, kaip nuo rauplių.

Kriaušių degligė
Kriaušių degligę sukelia grybas Entomosporium maculalum Lev. - dėmėtasis vabzdžiasporis. Ligos požymiai išryškėja pirmoje vasaros pusėje. Suserga lapai, rečiau vaisiai. Liga žalingiausia sėjinukams ir jaunoms kriaušaitėms. Ant lapų atsiranda smulkių, raudonai Ridų dėmelių, kurios besiplėsdamos susilieja, kartais apima visą lapalakštį. Vėliau dėmės paruduoja, ima blizgėti. Jų būna ir apatinėje, ir viršutinėje lapo pu sėje. Sergantys lapai greitai paruduoja, nudžiūsta ir nukrinta. Dauguma kriaušaičių nudžiūsta, o išlikusios skursta. Grybas plinta konidijomis, žiemoja nukritusiuose lapuose.
Apsauga tokia pat, kaip ir nuo rauplių.
Bakterinė degligė
Bakterinę degligę sukelia Envinia amylovora (Burr.) Winsl. Tai karantininė liga, kuri puola kriaušes, obelis, rečiau avietes ir kaulavaisius. Pirmieji ligos požymiai pasirodo, kai kriaušės žydi. Užsikrėtę žiedai greitai paruduoja, sudžiūsta, bet nenukrinta. Drėgnu oru išsiskiria skysčio lašeliai, kuriuose esančios bakterijos išplinta žievėje ir medienoje. Nudžiūsta šakos, o paskui ir visas medis.
Nuo šios ligos nėra jokios apsaugos. Susirgusius medžius būtina išrauti ir sunaikinti.

Kenkėjai

Kriaušinės erkutės
(Eriophyes pyri Pgst.) mūsų soduose plinta šiltą ir sausą vasarą. Jos kenkia kriaušėms, kartais šermukšniams, erškėčiams. Kriaušinių erkučių patelės žiemoja po pumpurų žvynais. Viename pumpure jų gali būti iki 1,5 tūkstančio. Tokie pumpurai atrodo lyg išbrinkę. Pumpurams skleidžiantis, erkutės ima dėti kiaušinėlius ten, kur žiemojo. Išsiritusios lervos pažeidžia besiskleidžiančius kriaušių lapus. Jie būna raukšlėti, nevienodo ilgio lapkočiais. Pažeistų lapų apatinėje ir viršutinėje pusėje susidaro nedidelės, šviesiai žalios pūslelės, vėliau jos gelsta, paruduoja. Juo daugiau būna erkučių, tuo dėmės didesnės. Per vasarą kartais išsirita net kelios erkučių kartos, todėl pažeidžia vis naujus lapus. Kartais net ant vaisių užuomazgų matyti netaisyklingos rausvos ar rudos raukšlėtos dėmelės. Tuomet sutrinka medžiagų apykaita, negali normaliai vystytis pumpurai, sumažėja derlius. Erkutės daugiausia žalos padaro medelynuose ir jaunuose soduose.
Apsauga. Žaliojo kūgio tarpsniu ir po žydėjimo purkšti akaricidais.

Kriaušiniai gumbauodžiai (Contarinia pyrivora Riley) paplitę visuose soduose, kur auga kriaušės. Gumbauodžių lėliukės žiemoja dirvoje 5-12 cm gylyje. Pavasarį, kriaušių žiedpumpuriams rausvėjant, ima skraidyti gumbauodžių suaugėliai. Tai nedideli, 4-4,5 mm tamsiai rudi uodeliai. Patelės deda kiaušinius į kriaušių žiedpumpurius. Maždaug po savaitės išsirita lervos ir maitinasi užuomazgose. Vienoje užuomazgoje būna 20 ir daugiau lervų. Pažeistos vaisių užuomazgos iš pradžių greitai auga, išsipučia, suapvalėja, o vėliau tamsėja, pleišėja, raukšlėjasi ir nukrinta. Iš jų lervos sulenda į dirvą ir virsta lėliukėmis. Šie kenkėjai kriaušynuose plinta kasmet, kartais sunaikina 50 proc. ir daugiau vaisių užuomazgų.
Apsauga. Išnaikinti kriaušinius gumbauodžius gana sunku. Rudenį reikėtų perkasti pomedžių dirvą, vasarą rinkti ir deginti deformuotas, parudavusias užuomazgas. Prieš pat žydėjimą (žiedpumpuriams rausvėjant) ir iš karto po žydėjimo kriaušes nupurkšti insekticidais.

Kriaušinės blakutės
(Psylla pyri L.) paplitusios visur, kur auga kriaušės. Suaugusios žiemoja žievės atplaišose ir po nukritusiais lapais. Skraidyti pradeda anksti pavasarį. Kiaušinius pradeda dėti tik kriaušėms nužydėjus ant jaunų lapų, žiedkočių, vaisinių šakučių. Po dviejų savaičių išsirita lervos ir įsisiurbia į pumpurus, lapus bei vaisių kotelius. Apnikti pumpurai nebeauga, iščiulpti lapai pagelsta, vidurinė gysla iškrypsta. Vėliau lapai paruduoja irnudžiūsta, vaisių užuomazgos nubyra. Besi-maitindamos lervos išskiria saldžių išskyrų, jose įsiveisia saprofitinių grybų, vaismedžio lapai ir šakutės pajuoduoja, vaisiai sumedėja. Blakučių apniktos kriaušės blogai auga, menkai dera, būna neatsparios šalčiui. Blakutės ypač žalingos jaunuose soduose ir medelynuose. Per metus gali išsivystyti 2-3 jų kartos.
Apsauga. Rudenį sukasti pomedžių dirvą. Pavasarį nugramdyti ir nubaltinti medžių kamienus. Žaliojo kūgio tarpsniu nupurkšti insekticidais. Geriausiai tinka 25 proc. aktara.

Kriaušiniai žiedgraužiai (Anthonomus pyri Koll.) graužia kriaušių, rečiau obelų žiedpumpurius. Obeliniai žiedgraužiai irgi kartais kenkia kriaušėms. Pastaraisiais metais šie kenkėjai mūsų soduose padaro daug žalos.
Vabalai žiemoja po nukritusiais lapais, žievės plyšiuose arba žemėje. Pavasarį patelės į išbrinkusius žiedpumpurius padeda po vieną kiaušinėlį. Išsiritusios lervos maitinasi žiedo kuokeliais ir piestelėmis. Tokie žiedpumpuriai neišsi-skleidžia, paruduoja ir nu-džiūsta, jų šonuose matyti apvalios, apie 3 mm skersmens skylutės. Užaugusios lervos virsta lėliukėmis, o iš jų po 7-12 dienų išsirita vabalai. Išsi-graužę iš žiedpumpurių vabalai minta vaismedžių lapais. Vaisių užuomazgose išgraužia daug duobučių.
Apsauga. Purkšti insekticidais prieš žydėjimą ir po jo. Šie kenkėjai ypač žalingi tais metais, kai kriaušės negausiai žydi.

Kriaušiniai pjūkleliai audėjai (Neurotoma flaviventris Retz.) puola kriaušes, kartais -vyšnias ir trešnes. Jų lervos žiemoja kokonuose dirvoje, lėliukėmis virsta pavasarį, balandžio mėnesį. Po 15-20 dienų išsirita suaugėliai. Patelės deda kiaušinėlius apatinėje lapų pusėje. Išsiritusios lervos iš pradžių skeletuoja lapus, o paaugusios apipina voratinkliais keletą lapų ir juos graužia. Jų gūžtos panašios į obelinių kandžių, tik ne tokios tankios. Suaugusios lervos voratinkliniais siūlais nusileidžia žemyn ir sulenda į dirvą žiemoti.
Apsauga. Rinkti ir naikinti lervų lizdus, purkšti insekticidais žaliojo kūgio tarpsniu ir kriaušėms nužydėjus.

Rudieji kriaušiniai amarai (Anuraphis subteranea Walk.) čiulpia kriaušių lapus. Amarų kiaušiniai žiemoja ant plonų kriaušių šakučių. Pavasarį išsivysto kelios kartos. Pažeisti lapai pagelsta, deformuojasi, susisuka.
Apsauga tokia pati, kaip nuo kiaušinių gumbauodžių.

Kriaušiniai medgręžiai (Zeuzera pyrina L.) žalingi jaunuose kriaušių ir obelų soduose. Jie vystosi dvejus metus. Drugiai skraido birželio mėnesį. Kiaušinius patelės deda ant plonų šakučių prie pumpurų. Išsiritę vikšrai įsigraužia į šakutę ir graužia šerdį. Lapai nuvysta, šakutės džiūsta ir lūžinėja.
Apsauga. Pavasarį išgenėti visas nusilpusias, džiūstančias šakutes. Pažeistus jaunus medelius reikėtų išrauti ir sunaikinti.
Kriaušiniai skydamariai
(Quadraspidiotus pyri Licht.) apninka senus, apleistus sodus. Patelės ir lervos siurbia sultis iš kamieno, šakų, ūglių ir žievės. Medžiai skursta, menkai dera, sumažėja jų atsparumas šalčiams. Jeigu skydamariai užpuola jaunus medelius, jie dažniausiai žūsta.
Apsauga. Po žydėjimo purkšti insekticidais.

Kriaušėms kenkia ir cigarsukiai. Liepiniai cigarsukiai (Byctiscus betule L.) iš ką tik išsprogusių kriaušių (ir kitų lapuočių) lapų susisuka savotišką „cigarą" ir į jį padeda kiaušinį. Išsiritę vikšrai maitinasi lapais ir vėliau nukrenta ant žemės.
Jauni purpurinių cigarsukių (Rhynchites bacchus L.) vabalai žiedpumpuriuose ir vaisių užuomazgose išgraužia skylutes.

Lapinukai (Phyllobius sp.) jaunuose besiskleidžiančiuose lapuose išgraužia įvairaus dydžio skylutes. Jie kenkia visiems vaismedžiams.

Vapsvos (Paravespula vulgaris L.) padaro daug žalos ankstyvųjų, ypač saldžiųjų kriaušių vaisiams. Antroje vasaros pusėje jos išgraužia dideles ertmes, o jaunų vaismedžių kamienų ir šakų žievę nuskuta lopeliais. Vaisiai greitai supūva.
Apsauga. Visi šie kenkėjai soduose neplinta, jeigu kasmet du kartus kriaušės nupurškiamos insekticidais (prieš žydėjimą ir užuomazgoms krintant).