Visi norime, kad medis pradėtų derėti kuo anksčiau. Pasodinti vaismedžiai derlių pradeda duoti po 3-6 metų, o pakankamai dera dažniausiai tik po 7-10 metų, kartais ir vėliau. Žinoma, derėjimo pradžia labai priklauso nuo veislės. Senosios obelų veislės dažniausiai pradeda derėti po 5-7 metų. Naujai išvestos veislės - kurkas anksčiau. Poskiepis taip pat turi įtakos derėjomo laikui - kuo žemesnis poskiepis - tuo anksčiau pamatysime vaisius. Anksčiausiai, jau 1-2 metais, vaisius subrandina žemaūgiai vaismedžiai, metais vėliau parodo pusiau žemaūgiai, na, o sėklinio poskiepio sodinukai - 5-6 metais.
Yra daug būdų, kaip paankstinti jaunų medelių derėjimą ir padidinti jų derlingumą. Jie taikomi pavasarį, vasaros pradžioje ar vasara, kai ūgliai išaugę, bet dar nesubrendę.
Visi šie būdai paremti tuo, kad visi augalai stengiasi palikti palikuonis (subrandinti vaisius), jei jiems iškyla grėsmė stipriai nukentėti ar žūti. Jeigu vaismedžiui kažkokiu būdu sutrukdysime tinkamai maitinti vegetatyvinius pumpurus (iš kurių išauga ūgliai), tai ten medis stengsis krauti žiedinius (generatyvinius) pumpurus. Atkreipkime dėmesį į ligotą ar stipriai sužalotą medį (vėžio žaizdos, įplyšimai, kamieno sužalojimas ir pan.). Jis turės labai trumpus ir nedaug metūglių, tačiau kasmet ir gausiai derės kol galutinai žus.
Šakučių, ūglių deformavimas. Pavasarį kuomet genime sodą, nedideles šakutes ar ūgelius, nereikalingus vainikui formuoti, prie pagrindo pasukame apie jų ašį. Dar galima palenkti žemyn ar į šoną. Tai daroma tam, kad pusę ar daugiau ūglių audinių įlūžtų. Galima iš apačios įpjauti. Deformuotos šakutės auga silpniau, žiediniai pumpurai susidaro greičiau.
Šakų žiedavimas. Mūsų senoliai sakydavo - „jei medis nedera - ji reikia mušti". Ir mušdavo. Paprasčiausiai lazda per kamieną. Smūgio vietose žievė atšokdavo ir sutrikdavo maitinimas į medį, t.y. medis po tokio mušimo silpniau maitindavo pumpurus.
Kad kaimynams neatrodytų, kad mums agresijos priepuolis, galime mušimą pakeisti žiedavimu. Žieduojamos 1-2 pagrindinės arba kelios šalutinės šakos. Tai daroma gegužės mėn.
Aštriu peiliu išpjauname apie 1-2 cm pločio spiralės formos žievės juostelę, arba du pusinius žiedus vienas virš kito priešingose šakos pusėse. Senesniems medžiams galima tiesiog pjūklu daryti įpjovas skersai kamieno ar šakos. Žaizdą užtepkite dažais ar užpurškiame sodo tepalu. Dažniausiai gerai auganti obelis ją užsigydo jau pirmąją vasarą.
Kitas būdas - šaką suveržti minkšta viela su izoliacija. Vielą reikia apsukti kelis kartus, kad susidarytų žiedas be tarpelių. Pradėjusių augti medelių šakos storėja. Uždėtas žiedas stabdo maisto medžiagų tekėjimą.Virš žiedo šaka pastorėja dėl susikaupusių maisto medžiagų, todėl geriau auga žiediniai pumpurai. Po 2 mėnesių vielą reikia nepamiršti nuimti.
Horizontalių šakų auginimas. Horizontalios šakos gausiai dera, todėl išauga nedidelės. Gerai augančius ūglius trečdaliu patrumpinkite. Per vasarą išaugs 2-4 ūgliai. Pavasarį išsirinkite vieną iš jų, augantį horizontaliau ar šiek tiek žemyn. Kitus pašalinkite. Per kelerius metus taip išauginamos visos horizontalios šakos. Jeigu vainikas piramidės formos ar tankus, vaismedis auga stipriau ir horizontalias šakas išauginti yra sunkiau. Taip dažnai būna su kai kurių veislių kriaušėmis. Joms formuoti horizontalias šakas kompleksiškai naudokite ir kitus būdus: šakų palaužimą, atlenkimą panaudojant svarelius ar atatampas, susukimą.
Ūgelių užlaužimas. Birželio viduryje, kol dar nesubrendę ūgliai ir siekia 15-20 cm ilgio, viršutinę jų dalį užlaužkite taip, kad vidiniai audiniai lūžtų, o žievė liktų sveika ar mažai pažeista.
Ūgliai išauga plataus lanko formos, su kylančiomis viršūnėlėmis. Pavasarį viršūnėles truputį patrumpinkite, kad sprogtų daugiau pumpurų ir išaugtų vaisinės šakutės. Dažniausiai po 2-3 metų ant tokių ūglių subrandinami vaisiai.
Ūgelių genėjimas. Iš šakų išaugusių ūglių viršūnėles pirmą kartą nukirpkite birželio pirmoje pusėje. Stipriau augančius vėliau patrumpinkite dar 2-3 kartus. Patrumpintų ūgelių augimas sulėtėja kelioms dienoms ar savaitei. Šakutėse su didesniais lapais susikaupia pakankamai asimiliacijos produktų. Vasaros pirmoje pusėje susidaro palankios sąlygos formuotis patrumpintų ūglių žiediniams pumpurams. Šį procesą skatina ir šiltas, saulėtas oras tuo laikotarpiu, kai augalo mityba gera.
Labai kruopščiai trumpinamos viršūnėlės, kurios auga į vainiko vidų ar krypsta kitų šakų link. Kur reikalingos šalutinės, horizontalios, tarpinės šakos,- ūglių netrumpinkite. Jaunos slyvos dažnokai išaugina 1-1,5 m ilgio ūglius. Juos trumpinti reikėtų kelis kartus per vasarą.
Ūgelių, šakučių lankstymas, sukabinimas ir susukimas. Ūgliai išlankstomi horizontaliai liepos mėnesio antroje pusėje ar rugpjūčio pradžioje. Šiuo laiku jie dažniausiai yra baigę augti, bet dar nesubrendę, todėl lengvai lankstosi.
Iš stipriai augančių vaismedžių ūglių išaugs šalutinės, horizontalios ar tarpines šakos, todėl jų nelankstykite. Silpnesnius ūgelius pavasarį truputį patrumpinkite kad susidarytų daugiau vaisinių šakučių. Tai padidins jaunu vaismedžių derlių. Po kelerių metų, išaugus vainikui, pablogėja apšvietimas, todėl išlankstytos šakos palaipsniui pašalinamos.
Tręšimas. Labai vešliai augančius jaunus medelius azotu tręškite mažiau ar visiškai netręškite. Kai medelių augimas susilpnės ar jie pradės derėti, vėl tręškite azotinėmis trąšomis. Atminkite - azotinės trąšos (mėšlas, amonio salietra) skatina ūglių bei lapų augimą, o ne žiedų krovimą.
