Siūlome jums platų vaismedžių ir uogakrūmių veislių sortimentą. Norite įsiveisti sodą, ieškote jus sudominusios veislės, kviečiame įsigyti mūsų sodinukų.

Vidurinėje Šiaurės pusrutulio juostoje auga daugiau kaip 200 sausmedžio rūšių, mūsų regione - apie 50. Sodininkystei tinka tik nedaugelis iš jų: valgomasis sausmedis, kamčiatkinis, Turčaninovo, altajinis ir įvairios jų formos. Šių sausmedžių uogos valgomos. Jie dauginami kaip ir kitos uoginės kultūros. Sausmedis gerai prisitaiko prie įvairių dirvožemio ir klimato sąlygų nuo Vidurinės Azijos iki Užpoliarės, bet geriausiai auga derlinguose ir drėgnuose dirvožemiuose. Sausmedį apdulkina vabzdžiai.

Vaisius - sultinga, dažniausiai tamsiai mėlyna uoga. Priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų vaisiuje yra 10-19% sausų medžiagų, 3-13% cukrų, 1,1-1,6% pektininių medžiagų, 0,4-0,9% pelenų, 1,0-3,0% rūgščių, 20- 50 mg vitamino C, 400-1500 mg vitamino P, 250- 800 mg katechinų, 400-1500 mg antocianų, 100-500 mg leukoantocianų, 0,05-0,32 mg karotinoidų, 2,8- 3,8 mg vitamino Bi, 2,5-3,8 mg vitamino B2, 7,2- 10,2 mg vitamino B9, labai daug makroelementų ir mikroelementų.

Vertingos vitaminingos uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, taip pat vartojamos gydant avitaminozę (skorbutą), maliariją (drugį), hipertoniją, mažakraujystę, širdies ligas, nutukimą, įvairias dedervines ir opas, chronišką viduriavimą, vidurių užkietėjimą, kai kurias skrandžio ir kepenų ligas, gerai varo šlapimą, žadina apetitą, stiprina organizmą, be to, turi baktericidinių savybių, teigiamai veikia kraujagyslių sieneles, kraują, raumenis ir nervinį audinį.

Uogos vartojamos šviežios ir perdirbtos. Dažniausiai jos sutrinamos su cukrumi arba verdama uogienė, spaudžiamos sultys, daromas vynas. Šie produktai būna gražios tamsiai raudonos spalvos, malonaus, šiek tiek aitroko skonio. Kad šviežios uogos ilgiau laikytųsi, užpilamos cukrumi, iš jų verdamas kisielius, gaminami gėrimai bei įdaras pyragams.

Sukultūrintas sausmedis auga ir dera įvairiose, netgi nederlingose dirvose, įvairių tipų miškuose, pievose, laukymėse, pamiškėse, bet geriausiai - drėgnose vietose. Sudaro sąžalynus. Jo nereikia labai prižiūrėti, gali augti ir pavėsyje, negiliai įsišaknija. Nepaprastai ištvermingas žiemą, atsparus ligoms ir kenkėjams.

Dera kasmet ir anksčiausiai iš visų vaiskrūmių. Uogos prinoksta per 25-30 dienų po žydėjimo. Vieno krūmo derlius - apie 2 kg uogų. Daugelio rūšių ir formų uogos noksta vienu metu. Dauginamas sėklomis, horizontaliomis atlankomis, žaliais ir sumedėjusiais auginiais. Krūmų amžius - 80-90 metų.

Kadangi sausmedžio uogos anksti nunoksta, maistingos, turi daug vitaminų, jį ypač rekomenduojama auginti mėgėjų soduose ir sodybiniuose sklypuose.

Jauni ūgliai, raudoni, pūkuoti, nulinkę. Lapai paprasti, padengti plonu epidermiu, trumpakočiai, ovališkai elipsiški, 1,5-6,0 cm ilgio ir 0,6-0,8 cm pločio, su spalvotomis gyslomis. Pirmoje vasaros pusėje lapai būna gelsvai žali, paskui viršutinė lapo pusė pasidaro žalia, o apatinė - melsva. Jauni lapai pūkuoti. Prielapiai diskiniai, suaugę su lapkočiais, vasaros pradžioje žali, pabaigoje - rudi, odiški, išliekantys ūgliuose ilgiau negu metus, 8 mm dydžio.

Žiedai dvįžiedžiuose žiedynuose susiformuoja ant trumpų (3-7 mm), pūkuotų, svyrančių žiedkočių, kai tų metų ūglių apatiniuose trijuose bambliuose lapai dar būna neišsivystę. Vainikėlis pūkuotas, piltuviškas, viduje su ilgais plaukeliais. Uogos sultingos, tamsiai mėlynos su raudonai violetiniu minkštimu, aromatingos, rūgščiai saldžios, kartais su aitriu ar miško žemuogių prieskoniu, įvairios formos, dažniausiai pailgos, nelygiu paviršiumi, su vaškiniu, lengvai nusitrinančiu apnašu, 12-33 mm ilgio,. 6-14 mm pločio, valgomos. Sėklos smulkios, gelsvos. Iš vieno krūmo surenkama apie 1 kg uogų. Žydi antroje gegužės pusėje-birželio mėnesį, dera liepos mėnesį.

Kamčiatkinis sausmedis natūraliai auga Kamčiatkoje, Magadano srityje, Sachaline, Kurilų salose. Krūmas apie 1,5 m aukščio, 2 m skersmens, priskaičiuojama apie 32 stiebus, šakojasi labai aukštai, vainikas apskritas arba elipsiškas. Jauni ūgliai vidutiniškai arba labai pūkuoti, iš pradžių ryškiai raudoni, vėliau tamsiai rudi, su išilginiais įtrūkimais ir vietomis atsilupusia žieve. Jaunų ūglių lapai 4-10 cm, senų-2-3 cm ilgio, 1,1-5 cm pločio, nukirstu ar apskritai pleištišku pagrindu. Lapkočiai trumpi, 2-4 mm, pūkuoti, suaugę su prielapiais. Prielapiai diskiniai, 7-8 mm skersmens. Žiedkočiai trumpi, labai pūkuoti. Vainikėlis geltonai žalias arba gelsvas, penkiaskiltis, 11-16 mm ilgio, varpiš- kai piltuviškas, su platėjančiu į viršų, tankiais plaukeliais apaugusiu vamzdeliu. Sudėtiniai vaisiai sultingi, valgomi, rūgščiai saldūs, įvairios formos - nuo apvalainų iki pailgų, tamsiai violetiniai, su apnašomis, sveria vidutiniškai 0,8 g. Sėklos smulkios, 2 mm ilgio, 1,5 mm pločio, 0,4 mm storio, šviesiai rudos. Iš krūmo gaunama apie 1 kg uogų.

VAZONĖLYJE nuo 4.5 EUR

Užsakymai priimami nuo 100vnt., perkant 1000vnt. ir daugiau sodinukų atvežimas nemokamas.

Pristatymas visoje Lietuvoje.
ŠIUO METU PREKIAUJAME ŠIOMIS VEISLĖMIS: