Siūlome jums platų vaismedžių ir uogakrūmių veislių sortimentą. Norite įsiveisti sodą, ieškote jus sudominusios veislės, kviečiame įsigyti mūsų sodinukų.

Figmedis, arba skiautėtalapis fikusas, natūraliomis sąlygomis savo tėvynėje Viduržemio jūros šalyse, Mažojoje Azijoje užauga iki 8-12 m aukščio, ramybės periodu numeta lapus.Jūrinio klimato kraštuose figmedis auga lauke, užuovėjoje. Jis ištveria net iki 15 laipsnių šalčio. Lapai nukrinta, šaltis gali pažeisti šakas, bet pavasarį figmedis vėl sužaliuoja. Saugiau figmedį auginti vazone ir įnešti jį vidun, kai gresia rūstus šaltis. Pastatykite belapį krūmą vėsioje netvankioje vietoje, kur gali būti tamsu, ir beveik nelaistykite. Jei norite užsiauginti vaisių, geriau žiemą gėlę laikyti šviesesnėje vietoje. Viduržemio jūros regione endeminės vapsvos apdulkina augalą, įlįsdamos į uždarą žiedą pro mažytę skylutę. Tokių vapsvų nėra Šiaurės Europoje, todėl norintiems užsiauginti vaisių tenka įsigyti tokią figmedžio veislę, kuri apsidulkina pati, pavyzdžiui, 'Brown Turkey'. Vario spalvos vaisiai pasirodo vasaros pabaigoje. Žiemos metu nukritus lapams, jie lieka kabėti ir sunoksta tik kitą vasarą, jei gėlė gerai auga visą sezoną. Jei ne, vaisiai nukrinta.Net ir be vaisių figmedis su savo skiautėtais lapais gražiai atrodo svetainėje, oranžerijoje, balkone ar terasoje. Skleisdamiesi lapai jautriai reaguoja į saulę. Vasarą figmedžiui tinka šilta saulėta vieta ir didelis kiekis vandens.Figos laikomos vienu pirmų vaisių, kuriuos žmogus išmoko rinkti. Dar senovės Rytų Viduržemio jūros civilizacijose (apie 5000 metų priš mūsų erą) figos buvo naudojamos religinių ritualų metu. Tuo tarpu Europoje šis vaisius atsirado tik XVI amžiaus viduryje. Tais laikais figos buvo apipintos legendomis ir gydytojai, puikiai žinoję apie užjūrio vaisiaus gydomąsias savybes, jį skirdavo kaip vaistą nuo įvairių ligų. Šiais laikais jau niekas figų nenaudoja nei ritualinėse apeigose, nei vaistų gamyboje, tačiau skanaus ir sveikatai naudingo vaisiaus reputacija figų neapleidžia iki šiol. Jose yra vitamino A, B ir C bei naudingų mineralų - kalcio, geležies, magnio, kalio, cinko ir fosforo. Naudingos figų savybės. Dėl didelio cukraus kiekio, šie vaisiai laikomi energetiniu maistu. Jie ne tik pripildo organizmą energijos, bet ir pagerina virškinimą, kadangi jų sudėtyje yra sveikatai naudinga medžiaga ficinas; Figos, ypač gerai prinokusios, pasižymi stabiliazavimo savybe, todėl jas rekomenduojama valgyti žmonėms, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo; Šviežiose figose yra ypač daug skysčių, todėl, panašiai kaip arbūzai, jos turi šlapimą varančių ir organizmą valančių savybių; Kadangi šiuose vaisiuose yra daug geležies, jie rekomenduojami žmonėms, kurių geležies kiekis kraujyje sumažėjęs; Figos gerai padeda sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, todėl iš jų verdama gydomoji arbata; Žmonėms, turintiems kalcio trūkumą, būtina į savo racioną įtraukti šiuos daug kalcio turinčius vaisius. Dėl tos pačios priežasties jie rekomenduojami ir besigydantiems po sunkių traumų ir kaulų lūžių; Figos taip pat naudingos ir burnos ertmės opų, dantenų ligų gydymui; Padeda reguliuoti mėnesinių ciklą ir mažina mėnesinių metu jaučiamus spazmus; Odos maitinimui ir atjauninimui dažnai daromos kaukės iš prinokusių figų ir medaus. Visos šios savybės yra tik pagrindinės naudingos šio vaisiaus ypatybės, kurios pasireikš reguliariai vartojant figas. Be abejo, naudingiausi švieži vaisiai, kurie gali būti laikomi šaldytuve kelias dienas. Figas taip pat kartais džiovina, tuomet naudoja desertų ir įvairių saldumynų gamyboje. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar skrandžio ligomis, prieš vartodami figas, ypač džiovintas, turi būtinai pasikonsultuoti su gydytoju.

VAZONĖLYJE nuo 5.00 EUR

Užsakymai priimami nuo 100vnt., perkant 1000vnt. ir daugiau sodinukų atvežimas nemokamas. Pristatymas visoje Lietuvoje.