Siūlome jums platų vaismedžių ir uogakrūmių veislių sortimentą. Norite įsiveisti sodą, ieškote jus sudominusios veislės, kviečiame įsigyti mūsų sodinukų.

Gervuogės - skanu, sveika ir puošnu

 

Gervuogės labai gražiai atrodo, todėl itin tinkamos puošybai. Pastebėjot, jomis beveik visuomet puošiami baltieji ir skanieji tortai su maskarponės sūriu? Prisiskynusios porą saujų gervuogių, galime sutaupyti beveik 10 litų (maždaug tiek skiriasi papuošto ir nepuošto torto su maskarpone kaina parduotuvėje). Pasišaldžiusios šių uogų žiemai, galėsite taupyti ištisus metus. Kadangi gervuogės, skirtingai nei avietės, skinasi su visu kauliuku, jos nesubliūkšta ir atšildamos išsaugo savo formą. Vaikai labai noriai jas čiulpia žiemą vietoj ledinukų. Tiesa, atšildytos jos nėra tokios skanios, kaip šviežios. Rūšys, veislės, formos

Soduose ir sodybose verta auginti stačiąsias gervuoges (R. fruticosus Ledeb., syn. R. nesensis Hall.) ir sodines veisles. Kultūrinės gervuogės panašios į avietes, turi dvimečius, 2-2,5 m ilgio briaunotus stiebus ir daugiametes šaknis. Šaknų atžalų leidžia mažiau nei avietės. Stiebu dygliuotumas priklauso nuo veislės. Stiebai pradeda šakotis jau pirmaisiais metais. Antraisiais metais ant jų išauga žiedynai. Uogos daug didesnės negu aviečių, sultingos, prinokusios juodos spalvos, o nevisiškai prisirpusios raudonai juodos su melsvai pilku apnašu. Nelygu veislei, kiekvienoje šluotelėje būna 5-30 uogų. Uogos sirpsta rugpjūčio pradžioje ir dera apie 2-2,5 savaitės. Nuo vieno krūmo priskinama po 3-4 kg uogų. Gervuogės - savidulkiai augalai, todėl savo sodelyje jų galima auginti vieną ar keletą krūmų. Jos taip pat ir puošnios, tinka sodinti prie tvoros, atskirti ūkinę kiemo dalį ar pridengti komposto krūvas. Gervuoges gausiai lanko bitės.

Veislės

Derlingesnės yra gulsčiastiebės gervuogių veislės, bet stačiastiebės atsparesnės šalčiams. - uogos saldžiarūgštės, didelės, aromatingos. Krūmai aukštoki, nedygliuoti. Per didesnius žiemos šalčius apšąla ūgliu viršūnės, todėl dera ne kasmet. Kad uogas nokintų kasmet, rudenį būtina krūmus prilenkti prie žemės ir apdengti eglišakėmis.

Vieta

Gervuogės reiklios šviesai, todėl auginamos saulėtoje vietoje, ramioje užuovėjoje, lengvo priemolio derlingoje, purioje, drėgnokoje dirvoje, kurios pH 5,5-6,5. Priesmėlio dirvoje auga silpnai, o sunkus molis yra per kietas, pro jį negali prasiskverbti smulkios ir negausios mažosios šoninės šaknelės. Tokiose dirvose gervuogės dera negausiai, nemėgsta ir šlapių vietų. Augimo metu jos išleidžia mažiau šaknų ūglių, šaknų ūglių nei avietės, tačiau turi geriau išsivysčiusias šaknis, labiau atsparios vasaros sausroms. Pavėsyje ar per daug sutankėjusios auga blogiau, ne taip gausiai dera. Veisiamą gervuogyną dera aptverti vielos tinklo tvora.

Sodinimas

Gervuogių sodinukai sodinami rudenį, spalį arba ankstyvą pavasarį. Dirva turi būti iš anksto giliai suarta ir gerai įdirbta, išnaikintos daugiametės piktžolės. Sodinama į 50 cm iškastas duobes, tokiu gyliu, kad 1-2 pumpurai būtų po žeme. Sodinant svarbu, kad nuo šaknų nenubyrėtų žemės, nes gervuogės turi labai mažai smulkų šaknelių. Sodinant stačiastiebes veisles eilėje tarp augalų paliekama po 1-1,25 m atstumą, o tarp eilių - platesnę 3 m juostą (kaip ir aviečių), kad augalai imtų daugiau saulės šviesos ir laisviau cirkuliuotų oras. Auginant gulsčiastiebes veisles, augalai sodinami 4 m atstumais. Sodinukai sodinami su vienu stiebu, po trumpinami, paliekant 3-5 pumpurus.Augalų priežiūra. Būtinos atramos. Pasodinus gervuogių sodinukus, sustatomos atramos ir eilių ištempiamos vielos, prie kurių pavasarį ir vasarą reikia pririšti jaunus ūglius. Taip auginamos gervuogės gauna daugiau saulės ir dera ne tik viršūnėse.Tręšimas. Pavasarį uogakrūmiai papildomai tręšiami kompleksinėmis trąšomis. Gervuogių negalima pertręšti azoto trąšomis, nes smarkiai pradės augti atžalos, silpniau derės, sumažės atsparumas ligoms. Vasarą per sausras gervuogių uogakrūmius reikia laistyti. Tarpueilių priežiūra. Dirvą tarp pasodintų gervuogių eilių, kad neaugtų piktžolės, patartina įdirbti traktoriumi - purentuvu. Paskui, kai augalai sutankėja, piktžoles galima nupjauti žoliapjove. Genėjimas. Kad stiebai geriau subręstų ir išaugintų stipresnius šoninius ūglius, pirmamečių stiebų viršūnes rugpjūti reikia nugnybti iki paskutinio stipraus pumpuro. Pavasarį šoniniai ūgliai patrumpinami. Rudenį sveiki, stipresni, geriau išsivystę 4-6 stiebai paliekami kitų metų uogų derliui, o derėjusius stačiastiebių stiebus rugpjūčio pabaigoje, kai pradeda džiūti, reikia išpjauti. Spalį šalinami derėję gulsčiastiebių gervuogių stiebeliai. Jauni ūgliai pritvirtinami prie atramų. Ant stiebų esantys šoniniai ūgliai patrumpinami iki paskutinio stipraus pumpuro. Apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Gervuogės atsparios ligoms ir kenkėjams, todėl nereikia cheminių apsaugos priemonių, galima auginti ekologiškai.

Dauginimas

Gervuogės dauginamos šaknų atžalomis rudenį arba pavasarį, viršūninėmis atlankomis pavasarį ir žaliaisiais auginiais vasarą. Dauginant atlankomis viršūniniai stiebai prilenkiami prie žemės paviršiaus, prismeigiami ir užberiama 10 cm storio kompostinės žemės ir durpių sluoksniu, stiebo viršūnės pririšamos prie į žemę įsmeigtų lazdelių.

Derliaus skynimas, laikymas ir perdirbimas

Uogas patogu skinti, nes vaisiniai ūgliai iškilę virš lapų. Ant stačių stiebų, pritvirtintų prie vielų, uogos pirmiausia sunoksta stiebų viršūnėse. Jei stiebai nunokę žemyn, uogos pradeda nokti nuo kekės apačios, o tik vėliau stiebų viršūnėse. Skinamos į krepšelius 1-2 kartus per savaitę, nelygu oras. Kad uogos geriau laikytųsi, patartina skinti anksti ryte. Gervuogių uogas galima valgyti šviežias, šaldyti arba virti uogienę, kisielių, spausti sultis, raugti vyną, gaminti džemus, gaivinamuosius gėrimus. Kadangi gervuogės turi dažomųjų savybių, jos naudojamos kaip natūralūs dažikliai konditerijoje, jogurtų, sulčių, vaisvandenių gamyboje, dedamos į padažus.

Vertė ir gydomosios savybės

Gervuogių lapai ir uogos turi gydomųjų savybių. Šviežios uogos bei jų sultys, lapų arbata tinka karščiuojantiems ligoniams, nes skatina prakaito išsiskyrimą peršalus. Uogose yra C (22 mg proc.), B grupės, A, PP, K vitaminų, kalio, geležies, taip pat cukrų, organinių rūgščių, pektinų, mineralinių, rauginių ir dažinių medžiagų. Lapuose randama flavonoidų, fitonicidų, rauginių medžiagų, saugančių nuo vėžio. Medicinoje vartojami gervuogių vaisiai ir lapai. Jauni, sveiki, švarūs lapai skinami visą vasarą ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Nuskintos prisirpusios uogos paskleidžiamos plonu sluoksniu atvirame ore, saulėje. Paskui džiovinamos džiovykloje, 50-60 -C temperatūroje. Prisirpusios uogos skatina žarnyno peristaltiką, todėl silpnai lengvina tuštinimąsi. O neprisirpusios vidurius kietina. Džiovintų uoggų nuoviro geriama organizmui stiprinti, nervams raminti. Lapų užpilas ir nuoviras skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, stiprina imuninę sistemą. Dėl lapų nuoviro sutraukiamojo poveikio jo geriama nuo skrandžio, žarnyno kraujavimų. Ilgai geriant gervuogių arbatą, labai pagerėja sergančiųjų cukriniu diabetu medžiagų apykaita, sustiprėja apetitas. Arbata turi baktericidinių savybių, todėl ją naudinga gerti sergant virškinimo trakto ligomis, kraujuojant dantenoms. Kompresai tinka pūlingoms žaizdoms plauti.


VAZONĖLYJE (Thornfree, Navaho, Chester) nuo 3 EUR
Užsakymai priimami nuo 100vnt., perkant 1000vnt. ir daugiau sodinukų atvežimas nemokamas.
Pristatymas visoje Lietuvoje.
ŠIUO METU PREKIAUJAME ŠIOMIS VEISLĖMIS:

  • Gervuogė „Orkan"

    Tai bespyglė gervuogių veislė, pasižyminti stipriu augimu, tvirtais, stačiais stiebais. Šios veislės uogos yra didelės, cilindrinės formos, blizgančios, odelė jų tvirta, rūgštoko skonio. Uogos prinoksta rugpjūčio pirmoje pusėje.

 

 

 

 

 

 

  • Gervuogė „Gazda"
    Dera anksti, uogos sunoksta rugpjūčio pradžioje, apvalios, vidutinio dydžio, juodos, blizgios. Veislė atspari ligoms (grybelinėms ligoms ir kenkėjams) ir šalčiui, tinkama mechaniniam derliaus nuėmimui. Veislės ypatybės: krūmas vidutinio augumo, stiebai su retais spygliukais, gerai auga saulėtoje vietoje.

 

 

 

 

 

 

  • Gervuogė „Thornfree"
    Vėlyva, labai gausiai deranti raukšlėtoji gervuogė. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio baltais arba šviesiai rožiniais žiedais. Dera nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo. Duoda dideles, juodas, ovalinio kūgio formos uogas, ypač skanias, labai saldžias, kurios puikiai tinka tiek valgyti šviežias, tiek virti džemus, želę ir uogienes. Raukšlėtoji gervuogė mėgsta saulę ir užuovėją. Žemė turi būti derlinga, geriausia humuso pagrindu, lengva ir pakankamai drėgna. Optimalus pH - apie 6,5. Visiškai išsivysčiusį augalą atremkite. Pirmais metais po pasodinimo leiskite krūmui augti laisvai. Šakoms pasiekus apie 2 m ilgį, nugenėkite jų viršūnes - augalas išleis daugiau šoninių ūglių, ant kurių kitais metais atsiras uogų. Rudenį, po derliaus nuėmimo, visą per dvejus metus užaugusią šaką, nuo kurios nuskintos uogos, pašalinkite, kad dar kitais metais derlius būtų geresnis. Augalas dera ant pernykščių šakų - žiemą jas nuimkite nuo atramų, padėkite ant žemės ir uždenkite kitomis šakomis, šiaudais ar austine medžiaga. Pavasarį jas vėl paremkite. Patręškite augalą daugiakomponentėmis trąšomis.