Siūlome jums platų vaismedžių ir uogakrūmių veislių sortimentą. Norite įsiveisti sodą, ieškote jus sudominusios veislės, kviečiame įsigyti mūsų sodinukų. Vilioja trešnių vaisių blizganti odelė ir nepakartojamas skonis. Gražūs net tik vaisiai, bet ir žiedai, ypač dekoratyvios pilnavidurės formos. Sodybose ir sodų bendrijų sodeliuose verta auginti trešnes, nes jos pastoviai ir gausiai dera, jų vaisiai reikalingi žmonių mitybai. Tinkamai pasirinkus veisles, trešnių vaisių galima turėti nuo birželio iki rugpjūčio.

Trešnės yra vertingos dėl to, kad jose esančias medžiagas organizmas labai gerai ir lengvai įsisavina. Tai viena iš ankščiausiai sunokstančių uogų lietuvoje. Trešnėse gausu provitaminų A, B grupės vitaminų, C ir P, geležies, kalio, natrio, magnio, kalcio ir fosforo. Šie elementai aktyvina apykaitos procesus, gerina apetitą ir smegenų darbą, stiprina organizmą. Trešnėse esančios biologiškai aktyvios medžiagos - kumarinai ir oksikumarinai -normalizuoja kraujo krešėjimą ir sumažina trombų atsiradimo riziką. Tamsiai raudonos spalvos uogose daug antocianų ir karotinoidų - flavonidų, kurie stiprina kraujagyslių sieneles. Todėl manoma, kad kelios šių uogų lėkštutės per dieną - gera profilaktika nuo mėlynių ant kūno, be to, jos sumažina kraujo spaudimą sergantiems hipertonija. Trešnes patartina valgyti susirgus mažakraujyste, kadangi aprūpina organizmą geležimi. Rekomenduojama sergant reumatu, podagra, artritu - uogose esanti salicilo rūgštis veikia nuskausminančiai. Trešnėse daug ląstelinės medžiagos, kurią „mėgsta" saprofitinės bakterijos. Todėl jos gelbsti sergant žarnyno disbakterioze. Efektyvios šios uogos ir esant vidurių užkietėjimui. Padeda trešnės ir kosėjant - jos lengvina atsikosėjimą. Tik šiuo atveju geriau išvirti iš uogų kompotą be cukraus ir gerti karštą. Trešnėje daugiau negu vyšnioje angliavandenių. Didžiąją jų dalį sudaro fruktozė, kuri lėtai skaldosi kraujyje, todėl neapsunkina kasos. Tad trešnės ypač vertingos žmonėms, sergantiems cukralige. Trešnes patariama valgyti žmonėms, sergantiems širdies ligomis. Jos aprūpina organizmą kaliu, kuris yra būtinas normaliai širdies veiklai. Trešnėse esančios medžiagos aktyvina inkstų ir kepenų darbą - jie aktyviau šalina iš organizmo šlakus. Be to, trešnės teigiamai veikia odą ir padeda sergant įvairiomis odos ligomis - esant spuogams, egzemai. Jos naudingos odai ir išoriniam vartojimui. Uogų kaukės valo ir mažina poras, pašalina negyvas ląsteles. Atkreipkite dėmesį, kad riebiai odai labiau tinka rūgščios uogos. Ruošiant kaukes reikia derinti trešnes su braškėmis. Trešnių sultys ypač naudingos esant vidurių užkietėjimui, anemijai ir virškinimo sutrikimams. Tokiais atvejais rekomenduojama gerti po puse stiklinės kelis kartus per dieną. Gėrimas iš trešnių gerina inkstų darbą. Saujelę džiovintų uogų užpilkite stikline virinto vandens. Palaukite kol atvės ir gerkite kelis kartus per dieną. Esant virškinimo trakto atonijai gerkite trešnių sultis po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Tamsiai vyšninėse trešnėse daugiau antocianų - natūralių raudonai-violetinių pigmentų, priklausančių bioflavanoidams - medžiagoms su P vitaminu (stiprina kapiliarų sieneles) ir antioksidantiniu aktyvumu (apsauga nuo vėžio, jauninantis poveikis). Yra teigiama, kad trešnių vynas stiprina širdį ir kraujagysles ne prasčiau nei raudonasis vynuogių vynas. Bet kokios kilmės skausmas, ypač galvos, artritinis, reumatinis, stuburo: viena-dvi trešnių saujos sumažins nemalonius pojūčius. Taigi, 100 g trešnių yra – 47,8 kcal ir natūralių gyvybiškai svarbių pirmo būtinumo medžiagų kompleksas - vitaminai A, B1, B2, C, E, PP, P, taip pat geležis, kalis, kalcis, magnis, natris ir fosforas.
Trešnės – pavasarį trešnių medžiai aplimpa daugybe baltų žiedų, o vėliau subrandina gausų uogų derlių. Soduose auginamos trešnės išvestos iš laukinių trešnių (Cerasus avium). Didžiuliai trešnių medžiai dar neseniai augo daugelyje Europos ir Vakarų Azijos šalių. Sode augančioms trešnėms taip pat reikia daug erdvės. Tiesa, sodininkai augina ir vidutinio dydžio trešnes. Beveik visos Europos soduose augančios trešnės apdulkina viena kitą, o ne apsidulkina pačios, todėl soduose patariama auginti mažiausiai dvi trešnes. Trešnės, priklausomai nuo jų rūšies, uogas sunokina birželio pabaigoje – rugpjūčio mėnesiais. Kokios bebūtų uogos, jeigu norime, kad užaugtų didelės ir skanios, reikia pradėti nuo gero daigo, perkant sodinuką reikia žiūrėti, kad nebūtų apdžiūvusios šaknys. Trešnes geriau sodinti, kaip ir visus kaulavaisius pavasarį, jei rudenį nusipirkote sodinuką, rekomenduojama jį prikasti, o pasodinti pavasarį. Trešnes patariama auginti gerai įdirbtoje molio dirvoje, kurios paviršiuje nenusistovi vanduo, o augalų šaknys gauna pakankamai deguonies. Atminkite, kad trešnės nepakenčia dirvožemio paviršiuje nusistovėjusio vandens ir šiomis sąlygomis žūva. Trešnes reikia auginti saulėtoje vietoje.
GENĖJIMAS
Trešnių beveik nereikėtų genėti, nes šie vaismedžiai užaugina platų ir pakankamai retą šakų vainiką, todėl tereikia išpjauti nudžiūvusias šakeles. Žinoma jei jūsų trešnė ne aukštaūgė, nes aukštaūgės trešnės natūraliai gali užaugti netgi iki 15-32 m. Tad, genėjimas neišvengiamas…
Jaunos trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunama tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos. Nuo 5-6 metų, kada vaismedžiai pradeda gausiai derėti, vainikai retinami, taip pat trumpinamos šakos, kad augtų daugiau jaunų šakų.
Trešnių viršūnė šalinama jau 2-3 metais. Jeigu tai nebuvo padaryta laiku, viršūnes galima pjauti ir suaugusiems. Trešnių šoninės šakos geriau šakojasi negu vyšnių ir jas trumpinti galima panašiai kaip obelų - kai reti vainikai - daugiau, kai tankūs - mažiau. Trešnių tinkamiausias genėjimo laikas yra po žydėjimo arba liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šituo laiku nugenėtų geriau gyja žaizdos ir jos mažiau sakuoja negu nugenėtos pavasarį, be to, genint vasarą jos mažiausiai užsikrečia žievės ir medienos ligomis.
Trešnių ligos ir kenkėjai
Dažniausia trešnes, labiau ne vyšnias puola amarai ir vyšninės muselės.
Vyšniniai amarai (Myzus cerasi) kenkia vyšnioms ir ypač trešnėms. Amarai gyvena apatinėse lapų pusėse, ant ūglių viršūnių bei žiedkočių. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, vėliau ruduoja ir džiūsta. Jauni ūgliai išsikraipo. Amarai užteršia augalus lipniomis išskyromis, ant kurių plinta juodligė. Kenkėjai gali sumažinti derlių ir pabloginti vaisių kokybę. Ant saldžių amarų išskyrų vystosi suodligė.
Apsauga. Insekticidai naudojami vegetacijos metu, jei amarais apnikę daugiau kaip 8-10 proc. ūglių, - prieš žydėjimą, po žydėjimo ar nuėmus derlių.
Vyšninės musės dažniau kenkia trešnėms, o rečiau vyšnioms. Gelsvai baltos musių lervos iš vidaus graužia vaisių minkštimą. Pažeistos uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, jų paviršiuje atsiranda dėmių, įdubų. Dažnai tokie vaisiai pradeda pūti, jie nebetinka maistui ir perdirbimui.
Apsauga. Insekticidai naudojami po trešnių žydėjimo, kai pradeda formuotis vaisių užuomazgos. Labai išplitus kenkėjams, purškimas po 10-14 d. kartojamas.

Trešnės kryžmadulkės! Norint turėti gausų ir pastovų derlių, reikia greta sodinti skirtingų veislių (!) sodinukus.Šiuo metu Lietuvoje platinamos trys savidulkių (gan neblogą derlių duoda ir vienas , atskirai pasodintas medis) trešnių veislės: „Lapins" , „Sunburst" ir „Stella". Tai Kanados selekcininkų išverstos stambiauogių trešnių veislės nelabai atsparios šalčiams (atspariausia - „Stella").

Medžių augumas priklauso nuo veislės savybių ir poskiepio. Jei poskiepis paukštinė trešnė, tai medis bus labai augus -iki10 metrų (derėti pradės 4 - 5 metais). Paskiepytos į kvapniąją vyšnią (Lietuvoje dažniausiai naudojamas poskiepis), trešnės užaugs 5 -7 metrų (derlius po 3-4 metų). Gisela 5 poskiepis augumą sumažina 50 procentų ir paankstina derėjimą (dažnai jau dvimetės duoda derlių). Didžiausia šio poskiepio bėda - pernelyg gausus derėjimas (!) , todėl gali smulkėti vaisiai.Jas reikėtų laistyti ir papildomai trešti, o esant galimybei ir normuoti derlių (retinti žiedynus).

Sparčiausiai vaisiai auga paskutines tris savaites , tuomet vertėtų gausiau palaistyti ir saugoti nuo amarų. Patikimiausia apsauga nuo paukščių - tinklas.

Trešnes genint patariama palikti ilgesnius stuobrelius (storoms šakoms net 20 -30 cm.) -taip sumažinamas ligų pavojus. Geriausias laikas genėjimui - nuskynus vaisius ( liepos pabaiga - rugpjūčio pradžia).

BE VAZONO nuo 4 EUR, VAZONĖLYJE (5-7L talpos) nuo 5.50 EUR

Pristatymas visoje Lietuvoje.
ŠIUO METU PREKIAUJAME ŠIOMIS VEISLĖMIS:

 

• Trešnė „Buttnera"
  Vidutinio ankstyvumo vaismedis. Uogos geltonos su stipriai išsiliejusiu raudoniu, stambios, saldžios arba saldžiarūgštės, skanios, minkštimas tvirtas, sunoksta liepos mėn. Privalumas – vaisiai netrūkinėja. Veislė atspari šalčiams, ligoms ir kenkėjams. Medis augus, veislė kryžmadulkė.

 

 

 

 

 

 

• Trešnė „Lapins" (tik be vazono)
  Vidutinio ankstyvumo trešnių veislė. Derėti pradeda 4 metais, dera gausiai, kasmet. Savidulkė trešnių veislė. „Lapins" uogos labai gražios, puikaus skonio, transportabilios, stambios ar labai stambios (6-8 g), plačiai širdiškos. Odelė tamsiai raudona. Lietingu oru mažai sutrūkinėja. Minkštimas raudonas, pusiau kremzlinis, sultingas, saldus, silpno aromato. Sultys raudonos. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nuo vaisiaus nutrūksta lengvai ir sausai. Vartojamos šviežios desertui ir perdirbtos. Noksta liepos antroje pusėje. Vaismedžiai žiemą gana ištvermingi, ligoms atsparūs.

 

 

 

• Trešnė „Vega"
  Vidutinio ankstyvumo uoga. Šios veislės trešnės greitai auga pirmaisiais metais, laja plati, kylančiomis šakomis. Derėjimas gausus ir dera kasmet. Uogos desertinės, didelės (7,5-8,5g), plačios širdiškos formos, didelė daldalis uogos rausvu šoneliu, labai skanios. Skynimas: Liepos vidurys. Tinkama sodybiniams ir pramonioniams sodams. Pakankamai atspari ligoms.

 

 

 

 

• Trešnė „Kordia"
  Vėlyvųjų trešnių veislių karalienė. Puikūs vaisiai, plačiai širdiškos formos, labai stambūs. Odelė rausvai raudona su violetiniu atspalviu, gelsvais poodiniais taškeliais. Minkštimas šviesiai raudonas, tvirtas, kremzliškas, saldžiarūgštis, aromatingas. Sultys raudonos. Vaiskotis nuo vaisiaus nutrūksta lengvai ir sausai. Lietingu oru vaisiai nesutrūkinėja. Jauni vaismedžiai sode auga stipriai, pradėję derėti būna vidutinio augumo. Vainikas platus piramidiškas, vidutinio tankumo. Medį rekomenduojama sodinti saulėtoje, šiek tiek vėdinamoje vietoje. Augalas mėgsta smėlėtą ir molingą, vidutiniškai drėgną, gyvybingą dirvožemį. Optimalus pH - 6,5-7,0. Jei norite, kad medelis gerai derėtų, pirmaisiais metais, iš karto pasodinę, nugenėkite jį. Genėkite vainiko liemenį 20 cm virš planuojamų šakų. Likusių šakų ilgį sutrumpinkite iki 1/3. Trešnę rekomenduojama genėti kasmet pavasarį. Atmaina yra atspari ligoms. Jai apdulkinti būtinos kitos, tuo pat metu žydinčios atmainos. Trešnė Kordia gerai dera su kitomis trešnės atmainomis, pvz. Hedelfińska, Schneidera Późna, Van, Heidegger i Sam.

 

 

 

 

• Trešnė „Burlat"
  Ankstyva vertinga trešnių veislė. Medis vidutinio auglumo, plačiu, tankiu vainiku. Vidutinio derlingumo, labai ankstyva veislė. Uogos prinoksta birželio pabaigoje. Vaisiai 6,5-7 g, plačiai širdiški, pilnai sunokę – juodai-raudonos spalvos. Minkštimas tvirtas, sultingas, labai skanus. Kauliukas atsisikiria lengvai. Lietingu oru uogos gali masiškai trūkinėti. Geriausiai apdulkina Vega, Van, Hedelfinger, Rivan veislės. Veislė atspari ligoms.

 

 

 

 

 

• Trešnė „Summit" (lot. Prunus avium „Summit")
  Vėlyva trešnių veislė, sunoksta rugpjūčio mėnesį. Atspari šalčiams veislė. Gausiai dera kai žiedus apdulkina Van veislės trešnės. Gausiai deranti veislė. Uogos labai stambios (9- 10g). Vaisiaus forma plačiai širdiška. Odelė raudona, blizganti, minkštimas taip pat raudonas, puikaus vyno skonio. Medis gana augus.Veislės dulkininkės: Regina, Lapins.

 

 

 

• Trešnė „Czarna Fromma" (tik be vazono)
  
  Vėlyva trešnių veislė. Veda vaisius reguliariai, tačiau vidutiniškai gausiai. Uogos vidutinio dydžio 5,5-6,5g. dydžio, širdelės formos, nokstant raudonos spalvos, sunokusios – beveik juodos, sultingos, skanios, kauliukas didelis. Vaismedis iš pradžių stipraus augimo, vėliau lėtėja, vainikas su laisvai nusvirusiomis šakomis, mažai jautrus ligoms ir atsparus šalčiams.

 

 

 

• Trešnė „Drogana Zolta"
  Vėlyva trešnių veislė. Dera gausiai, bet ne kasmet. Vaisiai 4,5- 5,5 g.,minkšti, aromatingi, gero skonio ir sultingi. Noksta liepos pab.- rugpjūčio pr. Žiemą ištvermingi vidutinškai.
  

 

 

 

 

 

• Trešnė „Hedelfinska"
  Vėlyva veislė, noksta liepos antroje pusėje. Vaisiai raudonos spalvos, sultingi, skanus. Vaismedis iš pradžių intensyvaus augimo, atsparus šalčiui.
  

 

 

 

 

 

• Trešnė „Karina"
  Tai vėlyva veislė. Dera labai gausiai. Vaisiai platūs, didelis, širdies formos, šiek tiek suploti, tamsiai raudoni, puikaus skonio, aromatingi, sultingi. Dėl jų kietumo ir ypač gero skonio ši atmaina laikoma desertine ir labiausiai tinka valgyti šviežią. Medį rekomenduojama sodinti saulėtoje, šiek tiek vėdinamoje vietoje. Augalas mėgsta smėlėtą ir molingą, vidutiniškai drėgną, gyvybingą dirvožemį. Optimalus pH - 6,5-7,0. Jei norite, kad medelis gerai derėtų, pirmaisiais metais, iš karto pasodinę, nugenėkite jį. Genėkite vainiko liemenį 20 cm virš planuojamų šakų. Likusių šakų ilgį sutrumpinkite iki 1/3. Trešnę rekomenduojama genėti kasmet pavasarį. Atmaina yra atspari ligoms. Jai apdulkinti būtinos kitos, tuo pat metu žydinčios atmainos. Trešnė Karina gerai dera su kitomis trešnės atmainomis, pvz. Sam, Alma, Bianca.

   

   

• Trešnė „Kunzego"
  Ankstyva veislė, deri birželio pabaigoje. Uogos vidutinio dydzio, raudonos, sultingos. Atspari šalčiams ir mažai jautri ligoms.
  

 

 

 

 

 

 

• Trešnė „Regina" (tik be vazono)
  

  Europoje populiarėjanti vėlyva trešnių veislė, vadinama "trešnių karaliene". Vėlyva stambiauogė trešnių veislė , sukurta Vokietijoje. Uogos prinoksta liepos antroje pusėje. Uogos labai gražios, tamsiai raudonos, blizgančios, labai stambios (8-10 g), plačios širdiškos formos, kremzlinės konsistencijos, labai transportabilios, sultingos, puikaus skonio, kauliukas išsiima gerai. Uogos prinokusios ilgai laikosi ant medžio, nepūva, beveik nesutrūkinėja nuo lietaus. Vaismedžiai vidutinio augumo arba augesni, derėti pradeda 3-4 -ais metais. Veislė dera kasmet ir vidutiniškai gausiai. Atspari bakteriniam vėžiui ir kitoms ligoms. Vidutiniškai ištverminga žiemą. Veislė kryžmadulkė, geriausios dulkininkės: 'Hedelfingerio', 'Sam'. Rekomenduojama sodinti šiltesnėje sodo vietoje.

   

• Trešnė „Sznaidera Pozna"
  Vėlyva, ypatinga veislė. Senas vokiečių veislė vedanti milžiniškus vaisius, kartais net vadinama „kaštonais". Medis vidutinio augumo, derėti pradeda anksti po pasodinimo, dera gausiai ir reguliariai vainikas aiškios struktūros. Vaisiai dideli, labai skanūs, noksta antroje liepos pusėje. Medis labai mėgsta šilumą ir saulėtas vietas, pozicija sodinimo: saulėta, vidutinio drėgnumo dirvožemis, pH neutralus.