Siūlome jums platų vaismedžių ir uogakrūmių veislių sortimentą. Norite įsiveisti sodą, ieškote jus sudominusios veislės, kviečiame įsigyti mūsų sodinukų.

Šermukšnių uogos „sprogsta" nuo vitaminų.

Šermukšnių uogose gana daug cukrų, rūgščių, pektinų, krakmolo, celiuliozės, vitamino C (gerokai daugiau nei citrinose), P (daugiau nei obuoliuose), karotino (daugiau nei morkose), kitų cheminių junginių. Jas rekomenduojama valgyti nėščioms moterims ir mažiems vaikams, jei šie nėra alergiški, nes geležies turi 3-4 daugiau nei obuoliai.
Natūralios kilmės cukraus pakaitalo sorbito, kurį vartoja diabetu sergantys žmonės, kiekiu šermukšniams nėra lygių. Be to, randama ir retų medžiagų - serotonino (reguliuoja psichinius procesus) ir amigdalino (nuodingas glikozidas, tačiau maži jo kiekiai gelbsti organizmą nuo deguonies bado). Vitamino C, karotinoidų ir antocianų turtingas šermukšnių uogas patartina vartoti kenčiantiems nuo avitaminozės ir turintiems didelį kraujo spaudimą. Didelis pektinų kiekis padeda organizmui apsivalyti nuo sunkiųjų metalų druskų. Gaiviomis sultimis gydomos įvairios kepenų, inkstų, blužnies ligos. Uogose esančios medžiagos skatina šlapimo išsiskyrimą, stiprina organizmą, mažina skausmą, gerina virškinimą, stiprina širdį. Jas reikia skinti po šalnų ar sušaldyti šaldytuvo kameroje, kad taptų nekarčios. Dėmesio! Šviežių šermukšnių nepatartina valgyti daug, nes parasorbinė rūgštis, suteikianti kartumo, gali sukelti viduriavimą ir vėmimą. Ją galima greitai pašalinti - tereikia uogas išdžiovinti arba išvirti. O štai parasorbinė ir sorbinė rūgštys stabdo kenksmingų mikroorganizmų, grybų dauginimąsi. Gudrios šeimininkės šią savybę žino ir saujelę šermukšnių uogų visada įberia į kompotą, marinatą - gaminys geriau ir ilgiau laikosi. Jei tarp rūsyje supiltų daržovių įdėsite džiovintų šermukšnių lapų, jos geriau laikysis, nepus, nevys, per anksti nepradės augti akutės.

Šermukšnių sodinimas

Rudenį gausiai raudonuojantys krūmai uogoms visiškai prisirpus greitai nulesiami gausiai sulekiančių miško ir gyvenvietės paukščių. Dėl to verta ieškoti neaukštų krūmų, kuriuos bus galima apdengti. Genėjimo, pasak literatūros, šermukšniai nemėgsta, tačiau reikėtų ieškoti būdų kaip suformuoti lengvai uždengiamą, platų ir neaukštą medį.

Šermukšniui reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Dauguma veislių puikiai derės ir atvirose šiaurinėse vietose. Vis dėlto dėl vietos konkrečiai veislei reiktų pasitikslinti su pardavėju. Sodinti šermukšnį geriau rudenį, spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Jei auga ne konteineryje, tai sodinti geriau tuomet, kai numeta visus lapus. Galima sodinti ir pavasarį. Jei gerai prižiūrėsime, laistysime, augalą augusį konteineryje į dirvą galima sodinti per visą vegetacijos periodą.

Šermukšniui, jei dirva skurdi, reikėtų paruošti seklesnę – apie 0,5 metro, platesnę – apie 1 metro pločio duobę. Jei viršuje derlinga žemė, verta iškasti giliau ir, iškasus apatinį nederlingą sluoksnį, jį pakeisti derlinga viršutine žeme. Šaknų zonoje turėtų būti derlingos žemės ir komposto mišinys. Šermukšnio šaknys šakojasi platyn, todėl svarbu platesnė duobė. Iškastą duobę pripyliau komposto, įpyliau kibirą vandens. Vandeniui susigėrus šermukšnio sodinuką įstačiau tame pat gylyje kaip ir augo konteineryje.

Šermukšnių priežiūra

Norint gauti gausesnį derlių, reikėtų šermukšnį papildomai patręšti. Vegetacijos metu šaknų zonoje reiktų paskleisti nupjautos vejos žolės, kuri pasitarnauja kaip mulčias. Pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis.

Užsakymai priimami nuo 100vnt., perkant 1000vnt. ir daugiau sodinukų atvežimas nemokamas. Pristatymas visoje Lietuvoje.
ŠIUO METU PREKIAUJAME ŠIOMIS VEISLĖMIS: