Siūlome jums platų vaismedžių ir uogakrūmių veislių sortimentą. Norite įsiveisti sodą, ieškote jus sudominusios veislės, kviečiame įsigyti mūsų sodinukų.

Ne veltui korėjiečiai slyvos medį laiko šventu augalu. Slyvos palankiai veikia organizmo medžiagų apykaitą, kuri yra mūsų sveikatos pagrindas. Be to, slyvose yra biologiškai aktyvių medžiagų, gebančių naikinti netgi piktybines ląsteles. Šiandien pasaulyje žinoma slyvų daugiau kaip 2000 rūšių. Lietuvoje dažniausiai auginamos vengrinių rūšių slyvos, laisvai auga dygioji slyva. Baigiantis vasarai prasideda slyvų metas, tad sužinokite, kodėl šie kaulavaisiai - vieni vertingiausių.

Įdomūs faktai apie slyvas

  • Slyvose vitamino E yra kur kas daugiau nei vyšniose, apelsinuose, mandarinuose ar kriaušėse.
  • Slyvos ypač naudingi turintiesiems kraujagyslių problemų, nes juose yra vitamino K, gerinančio kraujo sudėtį bei užkertančio kelią trombozei, ir vitamino P, stiprinančio tiek stambiųjų arterijų, tiek smulkiųjų kapiliarų sieneles.
  • Slyvose mineralinių medžiagų yra daugiau nei obuoliuose ir kriaušėse.
  • Slyvose yra kalio, magnio ir fosforo, šalinančių iš organizmo natrį ir vandenį, todėl, norėdami normalizuoti vandens pusiausvyrą organizme arba sumažinti kraujospūdį, būtinai valgykite slyvų.
  • Pusės metų kūdikiams reikėtų duoti 30-50 ml sulčių arba tyrelės, kuri ruošiama prieš pat vartojimą ir ypač tinka kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo.
  • Tiems, kurie negali pasigirti apetitu, džiovintos ir šviežios slyvos - tik į naudą, nes jos turi apetitą žadinančių medžiagų.

Auginimas. Normaliam augimui ir vystymuisi būtinas tolygus ir pakankamas dirvos drėkinimas viso vegetacijos periodo metu. Negali augti ten, kur pavasarį užsistovi polaidžio vandenys. Blogai pakelia sausrą, todėl slyvų nerekomenduojama sodinti šalia medžių, galinčių atimti reikalingą drėgmę. Slyva mėgsta gerai apšviestas vietas, tačiau nežymūs šešėliai rytais ar vakarais jai nekenkia. Slyvas galima sodinti ir rudenį, ir pavasarį. Vis dėlto, šaltą žiemą sodinukai gali iššalti. Dėl šios priežasties slyvas rekomenduojama sodinti pavasarį.

Duobės sodinimui ruošiamos rudenį arba anksti pavasarį likus 1-2 savaitėms iki sodinimo. Kasamos 60 cm gylio ir 60-70 cm diametro. Dirva, iškasta iš duobės, gerai permaišoma su kompostu ar puvenomis santykiu 2:1 ir šis mišinys vėliau supilamas į duobę. Į duobės centrą įkalamas medinis kuolas, prie kurio rišis medelis. Jis sodinamas analogiškai, kaip ir kiti medeliai, šaknų kaklelis turi būti paliktas virš dirvos paviršiaus 5-7 cm aukštyje. Šaknys užpilamos viršutiniu dirvos sluoksniu be trąšų, atsargiai sutrombuojant, kad šalia šaknų neliktų tuštumų. Pasodintas medelis gausiai laistomas, paskui dirvos paviršius aplink jį mulčiuojamas durpių arba komposto sluoksniu. Sodinant slyvą, atkreipkite dėmesį į šiuos niunsus: Nepilkite į sodinimo duobę stipriai veikiančių trąšų: geriausiu atveju jos stimuliuos šakų augimą vaisių sąskaita, blogiausiu – gali apdeginti šaknis. Pasodinus šaknų kaklelis turi būti 5-7 cm aukštyje virš dirvos paviršiaus. Kai dirva laikui bėgant susės, šaknų kaklelis bus kaip tik dirvos paviršiuje. Per gilus pasodinimas kenksmingas slyvai, nes medis gali suslūgti, o tai neigiamai atsilieps jo augimui ir vystymuisi.

 

BE VAZONO nuo 3 EUR, VAZONĖLYJE (5-7L talpos) nuo 5.5 EUR

Užsakymai priimami nuo 100vnt., perkant 1000vnt. ir daugiau sodinukų atvežimas nemokamas.

Pristatymas visoje Lietuvoje.
ŠIUO METU PREKIAUJAME ŠIOMIS VEISLĖMIS:

 

  • Slyva stambiavaisė „Cacanska Rana" (tik be vazono) ANKSTYVA (LIEPOS PRADŽIA)
    Labai ankstyva, stambiavaisė desertinė slyvų veislė, sukurta Serbijoje. Vaisiai sunoksta liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje. Vaisiai stambūs (40-50 g.), labai gražūs, geros prekinės išvaizdos, puikaus skonio, minkštimas saldus, aromatingas, sultingas ir standus, kauliukas išsiima lengvai. Vartojami švieži desertui, tinka perdirbti. Vaismedžiai vidutinio augumo, plačiais ir žemais vainikais. Derėti pradeda anksti, po 2-3 metų. Veislė derlinga, dera kiekvienais metais, dalinai savidulkė (tinka apsidulkinti su ‘Stenli’ ir kt.). Veislė ištverminga žiemą ir atspari ligoms, tolerantiška „šarkos" virusui.

 

 

 

 

 

  • Slyva „Amers" VIDUTINIO ANKSTYVUMO (LIEPOS PAB.)
    Vidutinio ankstyvumo slyvų veislė, derlingos.Vaisiai pailgi, elipsiški ar atvirkščiai kiaušiniški, didesni už vidutinius 30-45 g., transportabilūs. Odelė melsvai violetinė ar tamsiai mėlyna su melsvai pilkšvu vaškiniu apnašu. Minkštimas geltonas su šviesiai geltonomis gyslelėmis, standus, sultingas, saldus, aromatingas. Kauliukas vidutinio dydžio, iš minkštimo išsiima beveik lengvai. Skynimo laikas: rugsėjo pradžioje. Naujai pavasarį pasodinto medžio šakeles apgenėti apie 1/3 jų ilgio, siekiant atkurti balansą tarp šaknų ir viršutinės medžio dalies ir susisteminti jaunų medžių vainiką. Jei medžiai sodinami rudenį, jie turi būti apgenėti per pirmąjį pavasarį. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

  • Slyva „President" VĖLYVA
    Medis auga vidutiniškai greitai ir sukuria pilną karūną. Pakankamai atsparus šalčiui ir mažiau linkę sirgti. Anksti ir gausiai derlių veda derlių. Vaisius didelis arba labai didelis, ovalo formos, vaisiaus odelė intensyvaios, mėlynos odelės, tinka desertams, vaisiai labai skanūs, kauliukas visiškai lengvai suiima nuo vaisiaus. Vaisiai noksta: spalio pradžioje. Veislė: vėlyva. Kilmės šalis: Anglija. Naujai pasodinto medžio šakeles pavasarį apgenėti apie 1/3 jų ilgio, siekiant atkurti balansą tarp šaknų ir viršutinės medžio dalies ir susisteminti jaunų medžių vainiką. Medžiai sodinami rudenį turi būti apgenėti per pirmąjį pavasarį. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

  • Slyva stambiavaisė „Wegierka Dabrowicka" VIDUTINIO ANKSTYVUMO (RUGPJŪČIO MĖN.)
    Medis greitai augantis, suformujantis kūgio formos vainką. Priklausomai nuo klimato sąlygų dažniausiai dera rugpjūčio viduryje. Uogos 35-40gr, tamsiai mėlynos su gelsvai žaliu minkštimu. Saldžiarūgštės, kauliukas lengvaiatsiskiria muo mikštimo. Uoga 35-40g. Apdulkintojai: Čačanska Rana, Opal, Renkloda ulena, Węgierka łowicka, Čačanska Najbolja. Ligoms ir šalčiui vidutiniškai atspari. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

 

 

 

  • Slyva stambiavaisė „Renkloda Ulena" VIDUTINIO ANKSTYVUMO (RUGPJŪČIO MĖN.)

    Vidutinio ankstyvumo slyvų veislė , sukurta Prancūzijoje.Vaisiai prinoksta rugpjūčio pabaigoje. Vaisiai gražūs, stambesni už vidutinius (45-50 g), apvalūs arba ovalinės formos, žalsvai geltoni su rausvu apnašu. Minkštimas geltonas, labai sultingas, aromatingas, saldus, puikaus skonio, kauliukas išsiima ne visai lengvai. Tinka desertui ir perdirbti (džemams, uogienėms, marmeladams). Vaismedžiai jauni sode auga vešliai, pradėję derėti - vidutiniškai, vainikai - piramidiški arba rutuliški, retoki. Derėti pradeda 4-5 metais. Veislė dera reguliariai, gausiai arba vidutiniškai, savidulkė. Žiemą vidutiniškai ištverminga, todėl rekomenduojama sodinti šiltesnėje sodo vietoje, pakankamai atspari ligoms. Reikli vietai ir dirvai. Lietuvoje populiari vidutinio ankstyvumo slyvų veislė geltonais, puikaus skonio vaisiais. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

     

     

     

     

  • Slyva „Empress" VĖLYVA
    labai derlinga vėlyva veislė, sukurta Vokietijoje. Vaisiai elipsiški, labai stambūs, sveria 60-80 g, vengrinio tipo, skanūs, įsaulėje sunokusių odelė tamsiai mėlyna su apnašu, pavėsyje - mėlynai vyšninė su melsvu apnašu ir grioveliu. Minkštimas geltonas, gali būti su oranžiniu atspalviu, tvirtos konsistencijos, sultingas, skanus. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje, išsilaiko iki mėnesio, o itin geromis sąlygomis - iki dviejų. Derėti pradeda 3-4 metais po sodinimo. Vaismedžiai gana atsparūs šalčiui, Veislė kryžmadulkė. Geros dulkininkės - 'President', 'Stanley', 'Valor'. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

  • Slyva stambiavaisė „Wegierka Zwykla" VĖLYVA
    Rudeninė veislė. Vaisiai vidutinio dydžio,tamsiai mėlyni arba violetiniai. Minkštimas žaliai geltonos spalvos, gerai nusiima nuo kauliuko.Vaisiai skinami nuo rugsėjo mėn. iki spalio mėn. vidurio. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Atspari šalčiams veislė. Reikia kryžminio apdulkinimo. Pirmi vaisiai po 4-5 metų po pasodinimo. Vaisius veda reguliariai ir gausiai. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

  • Slyva „Opal" VIDUTINIO ANKSTYVUMO (LIEPOS MĖN. PABAIGA – RUGPJŪČIO PRADŽIA)
    Ankstyva slyvų veislė , sukurta Švedijoje ('Uleno renklodas' x 'Early Favourit'). Vaisiai sunoksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, ne vienu metu. Vaisiai išvaizdūs, rausvai violetiniai, vidutinio stambumo ir stambesni (25-35 g). Minkštimas standus, vidutinio sultingumo, rausvai geltonas, aromatingas, išsiskiria savo nepaprastai geru skoniu, kauliukai nedideli, išsiima lengvai. Vartojami desertui, tinka ir perdirbti (kompotams, džemams), ypač - šaldyti. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiški ar rutuliški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3-4 metais. Veislė dera kasmet, ypač derlinga, nepraretinus užuomazgų - lūžta šakos. Savidulkė. Ištverminga žiemą ir atspari ligoms, tolerantiška slyvų raupų virusui. Perspektyvi ir viena iš vertingiausių ankstyvųjų slyvų veislių, išsiskirianti labai gausiu kasmetiniu derliumi ir puikaus skonio vaisiais. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

  • Slyva „Herman" LABAI ANKSTYVA (LIEPOS PRADŽIA)
    Labai ankstyva, gausiai deranti, švediškos kilmės slyvų veislė, kurios uogos prinoksta liepos pabaigoje. Vaisiai vidutinio stambumo (25-35 g) gražios išvaizdos, rausvai violetinės spalvos, skanūs, transportabilūs. Vaismedžiai stipraus augumo, plačiais vainikais, vidutinio tankumo. Derėti pradeda vidutiniškai anksti, po 3-4 metų. Veislė derlinga, dera kasmet, dalinai savidulkė (tinka apsidulkinti su ‘Čačanska rana’ ir kt.). Ištverminga žiemą, žiediniai pumpurai atsparūs šalčiui, ligoms atspari. Vietai ir dirvai reikli. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

  • Slyva „Broskwiniowa" VIDUTINIO ANKSTYVUMO (LIEPOS MĖN. PABAIGA – RUGPJŪČIO MĖN. PRADŽIA)
    Vasarinė, vidutinio ankstyvumo veislė. Ypatingai graži slyva, užauga neaukšta 1-5m., skiepijant persikų/vyšnių poskiepiais galima užsiauginti nykštukinę slyvą. Genima tik nuo antrų metų po pasodinimo (tik nudžiuvusias ir pažeistas šakas). Vasiai gana dideli, ypatingai aromatingi, gelsvai rausvos arba ryškiai raudonos spalvos, padenti balta danga, minkštymas ryškiai geltonos spalvos, labai sultingas, lengvai nusiima nuo kauliuko, saldžiai rūgščios, labai skanios, nėra lengvas transportavimas. Vaismedžio vainikas kūgio formos, vidutinio augumo, deri gausiai ir nuolatos, geriausi apdulkintojai balandžio mėnesį žydinčios slyvos. Slyva Broskwiniowa kiek išrankesnė dirvožemiui – mėgsta derlingą žemę, gero laidumo, sauėtas vietas, vidutiniškai atspari šalčiui ir ligoms, tačiau paskiepijus poskiepiais geriau vystosi šaknų sistema, todėl tampa mažiau lepios dirvožemiui (galima sodinti mažiau derlingose vietose), taip pat įgauna didesnį atsparumą šalčiui bei ligoms. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

  • Slyva "Krolowa Viktoria" VIDUTINIO ANKSTYVUMO (RUGPJŪČIO PAB.)

    Vidutinio ankstyvumo slyvų veislė , sukurta Anglijoje. Vaisiai prinoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Vaisiai gražūs, gelsvai rausvi, vidutinio stambumo ar stambesni (30-40 g), vienodo dydžio. Minkštimas – rausvai geltonas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, skanus, kauliukas išsiima lengvai. Vartojami švieži ir perdirbimui. Vaismedžiai vidutinio ar silpno augumo, vainikai netaisyklingai rutuliški, reti, svyrantys. Derėti pradeda 3-4 metais. Veislė dera labai gausiai arba gausiai, kartais šiek tiek pramečiuoja. Savidulkė, gera dulkininkė kitų veislių slyvoms. Žiemą vidutiniškai ištverminga. Lietingą vasarą pavieniai vaisiai serga puviniu. Labai populiari, visoje Lietuvoje plačiai paplitusi slyvų veislė, išsiskirianti gausiu derliumi. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

     

     

  • Slyva „Renkloda Althana" VIDUTINIO VĖLYVUMO (RUGPJŪČIO – RUGSĖJO MĖN.)
    Rudeninė veislė, vidutinio vėlyvumo. Vaismedis vidutinio augumo, augdamas formuoja apvalų vainiką, deri kasmet. Vaisiai skanūs, rūgščiai saldūs, odelė rausva su violetiniu atspalviu, minkštymas lengvai atsiskiria nuo kauliuko, aromatingas, sultingas. Viena skaniausių slyvų iš „Renkloda" šeimos, gerai ištveria šalčius, tačiau mažiau atspari ligoms. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

 

  • Slyva „Ruth Gerstetter" ANKSTYVA (LIEPOS PAB.)
    Vasarinė ankstyva slyvų veislė. Vaismedis vidutinio augumo, deri gausiai, bet pramečiuoja, mažiau atspari šalčiui ir gaa atspari rauplėms. Vaisiai noksta vidutinio dydžio, ovalios formos, melsvos spalvos odelė, minkštymas ryškiai geltonas, sultingas, saldus, lengvai nusiima nuo kauliuko. Genėti patariama pirmais metais po pasodinimo (1/3 šakos), siekiant sukurti norimą formą bei sukurti pusiausvyrą, jei sodinate rudenį galima genėti pavasario metu. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

 

  • Slyva „Stanley" (tik be vazono) VIDUTINIO VĖLYVUMO (RUGSĖJO VID.)
    Rudeninė veislė, vidutinio vėlyvumo. Vaismedžiai augūs, derėti pradeda 4-5 metais po pasodinimo, derlinga veislė, nepramečiuoja. Vaisiai nepriklauso vengrinių slyvų grupei, labai išvaizdūs, skanūs, transportabilūs, didesni už vidutinius ar dideli (30-45g), tamsiai mėlynos spalvos, minkštymas gelsvas, sultingas, aromatingas. Prinoksta rugsėjo mėnesį, nuskinti išsilaiko iki mėnesio. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

 

 

 

  • Slyva „Top hit" (tik be vazono) VIDUTINIO VĖLYVUMO (RUGSĖJO VID.)
    Rudeninė, vidutinio vėlyvumo veislė. Vismedis intensyvaus augimo, žydi gegužės mėn., dera gausiai, atsparus šalčiui. Ši slyva pasižymi lygia švelnia plona odele, išvesta iš ‘Cacak’s Beste’ ir ‘President’ veislių. Vaisiai auga dideli arba labai dideli (40-50g.), deri rugsėjo mėnesį, vaisiai sultingi, geltono saldaus minkštimo, lengvai nusiima nuo odelės. Pasižymi puikiu aromatu, gerai išsilaiko, galima sandėliuoti. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

 

  • Slyva „Wegierka Lowicka" (tik be vazono) VIDUTINIO VĖLYVUMO (RUGPJŪČIO PAB.)
    Vėlyva vasarinė veislė, deri rugpjūčio antroje pusėje. Vaisiai vidutinio dydžio (28-34 g), ovalios formos su grioveliu, vaisių minkštymas geltonas, sultingas, lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Jauni medžiai labai augūs, formuoja kūgio formos vainiką, vyresni formuoja apvalų vainiką, agūs – mažiau. Derlius gausus, gali pramečiuoti. Per stipriai augant – reikia genėti. Šiek tiek jautrūs šalčiui ir raupams. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

 

 

  • Slyva „Wegierka Wczesna" VIDUTINIO VĖLYVUMO (RUGPJŪČIO PAB.)
    Vasarinė vėlyva veislė. Medis stipraus augimo, deri gausiai. Vaismedis yra atsparus šalčiui, atsparūs ligoms, tačiau gana jautrus slyvų raupų virusui. Vaisiai vidutinio dydžio, pailgos formos, tamsiai mėlynos spalvos, sultingi, lengvai nusiima nuo kauliuko. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

 

 

  • Slyva „Jojo" (tik vazonuose) VIDUTINIO VĖLYVUMO (RUGPJŪČIO VID.)
    Vasarinė veislė, vidutinio augumo. Vainikas formuojasi laisvas, deri reguliariai gausiai arba labai gausiai. Vaisiai sultingi ir saldūs, pailgos formos, violetinės arba švieisiai melsvos spalvos, vaisiai labai vertingi, tinkami transportavimui, aukštos kokybės. Gali augti visuose regionuose, atspari šalčiui bei rauplėms veislė. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

 

 

 

  • Slyva „Jubileum" (tik vazonuose) VIDUTINIO VĖLYVUMO (RUGPJŪČIO VID.)

    Vidutinio ankstyvumo slyvų veislė , sukurta Švedijoje ('Viktorija' x 'Czar'). Vaisiai prinoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Vaisiai puikios išvaizdos, raudonai violetiniai, ypač stambūs (70-90 g ir net daugiau), ovalūs. Minkštimas geltonas, stangrus, aromatingas, sultingas ir ypatingai skanus, kauliukas išsiima lengvai. Vartojama desertui, tinka konservuoti. Esant lietingam orui, vaisių odelė netrūkinėja. Vaismedžiai vidutinio augumo arba augesni, derėti pradeda 3 metais. Veislė dera labai gausiai ir kasmet, labai ištverminga žiemą, atspari ligoms. Praktiškai vienintelis jos trūkumas - pernelyg gausus derėjimas, todėl reikėtų praretinti užuomazgas, kad nesusmulkėtų vaisiai. Savidulkė ir gera dulkininkė kitų veislių slyvoms. Ypač vertinga naujos kartos slyvų veislė, išsiskirianti puikia vaisių kokybe ir skoniu, gausiu derliumi ir ištvermingumu žiemą. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

     

     

  • Slyva „Katinka" (tik vazonuose) VIDUTINIO ANKSTYVUMO (LIEPOS MĖN. PABAIGA – RUGPJŪČIO MĖN. PRADŽIA)

    Vasarinė veislė. Vesti vaisius pradeda anksti. Veda gausiai, kasmet. Žydi balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Žiedai yra balti, vidutinio dydžio. Savidulkė veislė, tačiau norint pagerinti apdulkinimą kaip papildomas variantas gali būti naudojamas medis „Ruth Gerstetter". „Katinka" taip pat gerai gerina kiųt slyvų veislių apdulkinimą, pvz: „Hanita", „prezidentas", „Elena". Medis auga vidutiniškai greitai, arba stiprus, sukuria gana laisvą, apvalios formos karūną. Medžiai ir pumpurai vidutiniškai atsparūs šalčiui. Vaisiai vidutinio dydžio (20-28 g), ovalios formos, sunoksta nuo trečiojo ketvirčio liepos iki rugpjūčio pradžios. Kauliukas lengvai išsiima iš vaisiaus. Odelė prinokusių vaisių beveik tamsiai mėlyna, padengta labai intensyvia, šviesiai mėlyna danga. Minkštimas yra geltonosi – oranžinės spalvos, saldūs, su dideliu kiekiu cukraus, saldūs, labai skanūs. Slyva „Katinka" yra viena iš desertinių slyvų, taip pat tinka aprodojimui (kompotas, uogienė). Dėl skanių vaisių, aukštos vaisingumo ir tolerancijos slyvų raupų virusui, rekomenduojama auginti, ypač derlingame, šiltame ir pralaidžiame dirvožemyje.Priežiūra: naujai pasodinto medžio šakeles pavasarį apgenėti apie 1/3 jų ilgio, siekiant atkurti balansą tarp šaknų ir viršutinės medžio dalies ir susisteminti jaunų medžių vainiką. Medžiai sodinami rudenį turi būti apgenėti per pirmąjį pavasarį. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

  • Slyva „Sanctus Hubertus" (tik vazonuose) ANKSTYVA (LIEPOS PAB.)
    Ankstyva vasarinė veislė. Vaisiai saldūs, vidutinio didumo, violetinės spalvos, padengti balta danga. Veislė vidutiniškai atspari rauplėms ir atspari šalčiui.

 

 

 

 

 

 

  • Slyva „Silvia" (tik vazonuose) VIDUTINIO ANKSTYVUMO (RUGPJŪČIO PRADŽIA)
    Vasarinė desertinė veislė, išsiskirianti savo atsparumu ligoms bei skoniu. Vaisiai dideli arba labai dideli (50 – 60 g), tamsiai violetinės spalvos. Minkštimas geltonas, gerai atsiskiria nuo kauliuko. Vaisiai saldūs, mėsingi, aromatingi. Veislė atspari grybinėms ligoms. Vidutiniškai tinkama transportavimui. Medį rekomenduojama sodinti saulėtoje vietoje, užuovėjoje. Augalas mėgsta smėlėtą ir molingą, vidutiniškai drėgną, gyvybingą dirvožemį. Optimalus pH - 6,7-7,2. Jei norite, kad medelis gerai derėtų, pirmais metais, iš karto pasodinę, nugenėkite jį. Genėkite vainiko liemenį 20 cm virš planuojamų šakų. Likusių šakų ilgį sutrumpinkite iki 1/3. Slyvą rekomenduojama genėti kasmet pavasarį. Silvia apdulkinti yra būtinos kitos, tuo pačiu metu žydinčios atmainos. Gerai dera su Cacańska Lepotica. Sodinama: tarpai 2-3m X 4-4,5m, apytiksliai 741-1250vnt./ha.

 

 

  • Slyva „Sultan" (tik vazonuose) VIDUTINIO VĖLYVUMO (RUGSĖJO VID.)

    Vidutinio vėlyvumo slyvų veislė , sukurta Italijoje. Vaisiai prinoksta rugsėjo viduryje. Vaisiai gražios išvaizdos, intensyviai rausvos spalvos, kiaušinio formos ir dydžio (apie 50 g ir daugiau), transportabilūs, minkštimas – gelsvai žalsvas, pusiau standus, gana sultingas, skanus, kauliukas didokas, išsiima ne visai lengvai. Vartojami švieži ir perdirbti, ypač tinka kompotams. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai platūs, piramidiški, tankūs. Derėti pradeda 4-5 metais. Veislė labai derlinga, dera kasmet. Ištverminga žiemą, žiediniai pumpurai atsparūs šalčiui, ligoms atspari (vaisiai atsparūs puviniui). Vietai ir dirvai nelabai reikli. Lietuvoje jau daug metų gerai auga ir gausiai dera.

     

     

  • Japoniška slyva „Kometa" VIDUTINIO ANKSTYVUMO (RUGPJŪČIO PRADŽIA)

    Labai ankstyva diploidinių slyvų veislė , sukurta Rusijoje ('Skoroplodnaja' x 'Pionierka'). Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje. Vaisiai gražūs, ryškiai raudonos arba bordo spalvos, gelsvais šonais, su neryškiu vaškiniu apnašu, beveik apvalūs, vidutinio stambumo arba stambesni (apie 30-35 g). Minkštimas gelsvas, labai sultingas, saldžiarūgštis , aromatingas, skanus, ypač saulėtą vasarą, kauliukas vidutinio dydžio, išsiima sunkiai. Vartojami desertui, bet tinka ir kompotams, marmeladui gaminti. Vaismedžiai vidutinio arba silpno augumo, vainikai plokščiai rutuliški, skėstomis šakomis, vidutinio tankumo. Derėti pradeda anksti, 2-3 metais. Veislė dera ypač gausiai ir kasmet, iš dalies savidulkė, gerai apsidulkina kaukazinės slyvos arba kitų tuo metu žydinčių slyvų veislių žiedadulkėmis. Ištverminga žiemą, šalčiams atsparūs ir žiediniai pumpurai, pakankamai atspari ligoms: vaisiai atsparūs puviniui , lapai - šratligei. Vietai ir dirvai nereikli. Viena iš labiausiai paplitusių Lietuvoje ir vertingiausių ankstyvųjų slyvų veislių, išsiskirianti labai gausiu kasmetiniu derliumi.

     

     

  • Japoniška slyva „Ozark Premier" VIDUTINIO ANKSTYVUMO (RUGPJŪČIO PRADŽIA)
    Vasarinė veislė. Medžio augimas iš pradžių stiprus, labai anksti pradeda derėti, po to augimas po truputį lėtėja. Vainikas formuojasi tankus, vaisiai formuojasi tankiai ant šakų, deri reguliariai ir labai gausiai. Vaisiai didelis, apvalūs, dažniausiai sveria daugiau nei 100g, odelė gana stora, patrauklios spalvos, rausvai-raudoni vaisiai padengti pilkšvai melsva danga, minkštymas mėsingas, sultingas, aromatingas, labai skanus. Viena iš geriausių veislių Japonijos slyvų veislių. Apdulkintojai – kitos Japoniškos slyvos. Tinkami poskiepiai vyšnių, jautresnės lapų ligoms, šalčiams gana atsparios.