Siūlome jums platų vaismedžių ir uogakrūmių veislių sortimentą. Norite įsiveisti sodą, ieškote jus sudominusios veislės, kviečiame įsigyti mūsų sodinukų.

Graikiniai riešutai nuo seno buvo labiausiai paplitę aplink Kaspijos jūrą, kur buvo vadinami persiškais riešutais. IV amžiuje romėnai atvežė šiuos riešutmedžius į Europą ir nuo to laiko jie čia auginami. Grakiniai riešutmedžiai šiuo metu auga daugelyje Europos, Amerikos, Australijos vietų, jų aptikti galima ir Lietuvoje. Pasak didžiausios Pabaltijyje riešutų ir džiovintų vaisių importuotojos, bendrovės „Arimex" vadovo Audriaus Janiūno, į Lietuvą šie riešutai atkeliauja iš Moldavijos ir Ukrainos.
Graikiniai riešutai - graikinio riešutmedžio vaisiai. Šių riešutų auginimas reikalauja atsidavimo ir kantrybės - pasodinus riešutmedį, tenka laukti nuo penkerių iki septynerių metų, kol medis išaugs ir duos derlių. Graikiniai riešutai pasižymi vienu didžiausiu baltymų kiekiu iš visų riešutų. Baltymai yra pagrindinė statybinė audinių ir organų medžiaga. Be to, baltymai - tai ir įvairūs hormonai, fermentai, krešėjimo faktoriai, imuninės sistemos elementai. Trumpai tariant, organizmas egzistuoja tik baltymų dėka, tad jų netekus arba gaunant nepakankamai, organizmo funkcijoms iškyla didelė rizika. Šie riešutai taip pat pasižymi ir dideliu polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiu. Vieno riešutų užkandžio porcija (30 g) turi net 10 g polinesočiųjų riebalų rūgščių, o iš jų - net 500 mg organizmui labai reikalingų omega - 3 riebalų rūgščių. Polinesočiųjų riebalų rūgščių, kitaip vadinamų nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, organizmas pats negamina ir turi gauti su maistu. Svarbiausios iš jų yra omega - 3 ir omega - 6 riebalų rūgštys. Nepakankamas šių riebalų rūgščių vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių rizika, metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, uždegiminiais ir net vėžiniais procesais organizme. Taip pat yra duomenų, kad nepakankamas polinesočių riebalų rūgščių vartojimas turi įtakos vaikų hiperaktyvumui, išsiblaškymui, emociniam ir intelekto vystymuisi, brandai, augimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 30 g riešutų turi apie 200 kalorijų, kurių ir pakanka vienam užkandžiui per dieną. Be to, reikėtų žinoti, kad šie riešutai neturi būti sūdyti, karamelizuoti ar įvilkti į kitus priedus. Daugiausiai antioksidantų yra graikinio riešuto luobelėje, kuri nors ir kartoka, bet yra labai naudinga sveikatai, todėl prieš valgant riešutą jos pašalinti nereikėtų.

BE VAZONO nuo 3 EUR, VAZONĖLYJE nuo 4.00 EUR

Užsakymai priimami nuo 100vnt., perkant 1000vnt. ir daugiau sodinukų atvežimas nemokamas.

Pristatymas visoje Lietuvoje.
ŠIUO METU PREKIAUJAME ŠIOMIS VEISLĖMIS:

  • Graikinis riešutas „Ideal"
    Paprastai graikiniai riešutmedžiai užauga dideli, iki 35 m aukščio ir gyvena iki 200 metų. Nenorintiems sodyboje tokio didelio medžio, tinka kitos graikinio riešutmedžio veislės, tokios kaip Ideal. Vaisiai vidutinio dydžio, truputį ovalūs, kevalas standus, plonas, lengvai pašalinamas. Branduolys malonaus sviestinio skonio, be kartumo. Vidutinis riešutas sveria ~10 gramų, branduolys sudaro 52,8 % masės. Šviežiuose riešutų branduoliuose būna 20-25% baltymų, iki 74% riebalų (Omega 3 rūgščių), iki 19-21% angliavandenių. Priklausomai nuo auginimo sąlygų ir žemės derlingumo galima tikėtis 40 - 150 kg derliaus kiekviename medyje. Šiems medžiams reikia erdvės, todėl jie sodinami atokiau nuo kitų augalų, ypač pomidorų, kurie išskiria riešutmedžiams kenksmingas medžiagas. Ideal veislė per 100 metų pasiekia 10 m aukštį ir 8 m plotį, todėl grupiniam sodinimui rekomenduojama išlaikyti bent 10 m atstumą eilėse ir 15 m tarp eilių. Vainikas šakotas, gana glaustas, gražūs dekoratyvūs lapai. Pirmajam žydėjimui reikalingas apdulkinimas nuo greta esančių medžių, antrasis žydėjimas savidulkis. Riešutmedžiams dirva turi būti pakankamai derlinga, išlaikanti drėgmę, bet neužmirkstanti, nes jie reiklūs drėgmei, tačiau nepakenčia arti esančio podirvio vandens. Norint, kad medis duotų didesnį derlių, rekomenduojama jį sodinti saulėtoje vietoje, užuovėjoje nuo šaltų sausų vėjų, giliai įdirbtame nerūgščiame priemolyje. Ideal atsparus šalčiui, mėgsta labiau kontinentinį nei jūrinį klimatą, tad dera ir Lietuvoje. Sodintinas pietinėje šalies dalyje. Į nuolatinę vietą reikia sodinti 1-2 metų sodinukus, nes vyresnio amžiaus riešutmedžio būna stipri pagrindinė šaknis, o ją pažeidus, persodintas augalas ilgai skursta. Jauni ūgliai jautrūs pavasario šalnoms, todėl patartina medį sodinti kuo antkalniau, jokiu būdu ne dauboje. Genima pavasarį, jau orui atšilus, nes anksti nugenėjus blogai gyja žaizdos.

  • Graikinis riešutas „Stambiavaisis"
    medis augus, derėti pradeda 7-10 metais po pasodinimo, deri nedidelėm kekėm, gausiai, kasmet (derlius iki 100kg nuo vieno suaugusio medžio). Vaisiai stambūs, kiaušinio formos, smailėjančiu galu, kiek suploti, luobelė stora, tvirta, sunoksta spalio viduryje. Branduolys skanus, be kartumo. Augalas atsparus ligoms ir kenkėjams, Lietuvos žiemas ištveria pakankamai gerai, šalčiui jautresni jauni augalai, todėl patartina sodinti šiltesnėje sodo vietoje, tačiau iš tiesų nėra labai lepūs dirvožemiui, puikiai dera ir priesmėlyje ar molingoje dirvoje. Vainikas plačiai šakotas, gražūs dekoratyvūs lapai. Savidulkis.